Išbėg|ti, ~a, ~o 1. pasišalinti: i. iš kambario. 2. greitai išeiti: visi ~o į vakarėlį. 3. ištrūkti, pasprukti: i. iš nelaisvės. 4. ištekėti, išvarvėti: kibiras kiauras, vanduo ~o. 5. išsilieti per
kraštus:
viralas ~o. 6. šnek. labai išaugti, ištįsti: jis dar jaunas, tik toks ~ęs. berželiai ~ę į aukštį. ~imas (2)