Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
šližys,
nemexia,
vaivorykštinės avies,
sena laboratorija,
sena labaratorija,
karnavalines kaukes,
kolekcijos,
ropė,
sala,
maironio eilėraščiai],
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Rase, kuriai budinga procheilija ir prognatija,
Rase, kuriai budingas virsutinis vokas su kloste ir epikantu,
Med? iagos, kurios turi apibre? ta turi bei forma ir priesinasi jegai, bandanciai juos pakeisti,
Med? iagos gebejimas atgauti pradine forma, kai nustoja veikti deformacijos jegos,
Tirpiklio (paprastai - vandens) molekuliu difuzija pro puslaide membrana is ma? os koncentracijos tirpalo i didesnes koncentracijos tirpala,
Pamūšio g., Rudiškių k., Joniškio r. sav.,
Povilaičių g., Rudiškių k., Joniškio r. sav.,
Pušynės g., Rudiškių k., Joniškio r. sav.,
Senoji g., Rudiškių k., Joniškio r. sav.,
Sodų g., Rudiškių k., Joniškio r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L., syn. Grossularia reclinata, G. uva-crispa) priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai agrastinių (Grossulariaceae) genčiai. Tėvynė - Centrinė ir Šiaurės Europa, Šiaurės Afrika ir Kaukazas. Vaiskrūmiai dera iki 25-30 metų amžiaus.Agrastai -
maždaug nuo 70 cm iki 2 m aukščio spygliuoti krūmai. Lapai karpyti. Žiedai smulkūs, beveik nepastebimi, žali su rausvu atspalviu. Uogos geltonos, žalios, žalios su pilkšvu atspalviu, raudonos, purpurinės, išmargintos įvairių atspalvių (nuo rausvos iki purpurinės, net juodos) brūkšneliais, kartais
apaugusios plaukeliais, ant šakelių auga po vieną ar poromis. Kiekvienoje iš jų - daugybė mažyčių sėklelių. Augalai savidulkiai arba apdulkinami vėjo ir įvairių vabzdžių. Didžioji dalis šaknų auga 10-40 cm gylyje, o kai kurios įsiskverbia į dirvą iki 1-2 m. Derlius skinamas nuo birželio iki
rugpjūčio. Pirmosios uogos užsimezga 2-3 metais po pasodinimo. Šie krūmai Europoje žinomi nuo XIII amžiaus. Čia jie buvo pirmiausia auginami kaip dekoratyvūs žydintys krūmai. Tik vėliau, atsiradus veislėms, pradėtos vertinti ir maistinės savybės. Rusijoje šie vaiskrūmiai auginti jau XI
amžiuje, vienuolynuose.Pasaulyje auginamus agrastus galima suskirstyti į 2 grupes - smulkiauogius ir stambiauogius. Pagal uogų spalvą jie skiriami į raudonuosius, baltuosius, žaliuosius ir geltonuosius.
|
|
|
|
|