Tema sukurta: 2015.04.02 18:49
2012.10.02 15:24 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Enciklopedija
Enciklopedija
Patyręs
Anturių gentyje, priklausančioje aroninių (Araceae) šeimai, gan daug - apie 500 rūšių. Gėlių augintojai anturius skirsto į rūšis, turinčias puošnius žiedus ir puošnius lapus. Gražiausiai žydi ir kambariuose dažnai auginamos dvi rūšys ir daugybė jų veislių. Kolumbinis, seniau vadintas Andrės, anturis (Anthurium andreanum) kilęs iš Kolumbijos. Jo lapai širdiški, iškilę ant ilgų lapkočių. Žiedai taip pat turi daugiau ar mažiau širdišką pažiedę. Riestasis, arba Šercerio, anturis (A. scherzerianum) mažesnis, stiebas trumpesnis, lapai pailgi, lancentiški, tamsiai žali. Paplitęs drėgnuose Kosta Rikos ir Gvatemalos miškuose, kalnų atšlaitėse. Anturiai turi gleivinę dirginančių medžiagų. 

Priežiūra. Namuose anturiai gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Per tamsiame kambaryje nežydi, o prie pietinių langų vasarą nuo saulės apdega, pagelsta lapai. Tiesioginių saulės spindulių nemėgsta. Vasarą galima išnešti į lauką, pastatyti šešėlyje, užuovėjoje. Laistyti reguliariai, kad žemė visą laiką būtų drėgna, bet vandens padėkle nepalikti. Kalkingas ir šaltas vanduo netinka. Anturiai mėgsta drėgną orą, apipurškimą šiltu vandeniu (sausam kambarių orui atsparesnis tik Šercerio anturis). Tręšiami kas savaitę ar dvi, bet mažesne nei nurodoma kitoms gėlėms trąšų koncentracija. Žiemą laikomi šiltame, šviesiame kambaryje. Persodinami kasmet ar kas antrus metus pavasarį, bet galima ir kitu metų laiku, nes ramybės periodo beveik neturi. Auginimui tinka durpinė, silpnai rūgštaus pH žemė kambariniams augalams. Šaknys trapios, todėl senesnius ir tankiai suaugusius kerus persodinti reikia labai atsargiai.
Dauginimas. Persodinant atskiriamos atžalos ir sodinamos po vieną arba kelias į mažesnius vazonus. Andrės anturiai per kelis metus išaugina apie 10 cm ilgio stiebą. Pavasarį galima nupjauti jo viršūnę su 3–4 lapais ir pamerkti į vandenį, kol išleis šaknis. Likęs kelmelis per vasarą išleis kelias atžalas. Sėklas subrandina retai. Jos surenkamos, kai pradeda džiūti stiebas, atskiriamos nuo minkštimo ir iš karto pasėjamos į dėžutę su durpėmis. Užberti jų nereikia, tik prispausti prie žemės. Sudygsta per dvi–tris savaites. Daigeliai auga lėtai. Ne visi iš sėklų išauginti augalai išlaiko veislės savybes.


Apie šį augalą galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 50 – „Vijokliai kambariui ir balkonui“.
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2012.10.02 15:24 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Enciklopedija
Enciklopedija
Patyręs
Anthurium polyschistum – gražių, 10–15 cm skersmens plastiškų lapų vijoklis. Žiedynas nėra įspūdingas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis.
Priežiūra. Anturiai auginami nesaulėtoje vietoje, geriausiai – prie sienos netoli lango, kur gautų daug išsklaidytos šviesos. Vasarą laistomi reguliariai, kad žemė vadoze visą laiką būtų drėgna; dažnai apipurškiami, kas dvi savaites tręšiami. Nemėgsta kalkingo vandens. Šiems aygalams balkono sąlygos gali būti netinkamos: didoki temperatūros svyravimai, vėsūs lietūs arba karšta saulė gali pakenkti anturiams.
Dauginimas. Laipiojančios anturių rūšys lengvai dauginamos stiebo auginiais pavasarį ir vasarą. Stiebo galiukai su 2–3 lapais lengvai įsišaknija vandenyje arba drėgnose durpėse. Rečiau sėklos, nes sėjinukai ayga lėtai.
 
 
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
2012.10.02 15:24 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Enciklopedija
Enciklopedija
Patyręs
Nors anturius vertiname dėl žiedų grožio ir dažniausiai auginame kaip kereliais augančias vazonines gėles, jų gentyje yra ir kelios laipiojančios rūšys. A. scandens – nedidelis, iki 1 m aukščio stiebus turintis augalas. Laipioja prisitvirtindamas orinėmis šaknimis. Lapai – ovalo formos, odiški, tamsiai žali. Žiedai nežymūs, su žiedynas žalsva pažiede. Įdomiau atrodo užsimezgusių baltų arba violetinių uogų kekė. A. polyschistum lapai – labai gražūs, plaštakiški, 10-15 cm skersmens. Žiedynas taip pat nėra įspūdingas.
Priežiūra. Anturiai auginami nesaulėtoje vietoje, geriausiai – prie sienos netoli lango, kur gautų daug išsklaidytos šviesos. Vasarą laistomi reguliariai, kad žemė vazone visą laiką būtų drėgna; dažnai apipurškiami, kas dvi savaites tręšiami. Nemėgsta kalkingo vandens. Šiems atogrąžų augalams balkono sąlygos gali būti netinkamos: didoki temperatūros svyravimai, vėsūs lietūs arba karšta saulė gali pakenkti anturiams.
Dauginimas. Laipiojančios anturių rūšys lengvai dauginamos stiebo auginiais pavasarį ir vasarą. Stiebo gabaliukai su 2-3 lapais lengvai įsišaknija vandenyje arba drėgnose durpėse. Rečiau sėjamos sėklos, nes sėjinukai auga lėtai.
 
 
Plačiau apie vijoklinius augalus kambariui ar balkonui galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 50 – „Vijokliai kambariui ir balkonui“.
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
© 2006 – 2019 Forumas "Draugas.lt"  |  Privatumo politika  |  Naudojimosi taisyklės  |  Reklama  |  Kontaktai