Ar gimdyti, jei vaiko tėvui nieko nejaučiu?

sveiki, esu 17mete panele, esu nescia, gimdyciau jau 18metu, vaikinui, dabar irgi 18... jis beproto mane myli, ir nori vaikiuko, o as jam nieko nejauciu tik menka prisirisima, ir viskas kas mus sieja(iskyrus vaikiuka pilve) yra miegojimas kartu savaitgaliais... as vaikiuko noriu, bet... bet nesu tikra kad noriu nuo zmogaus , su kuriuo siele tik lovos reikalai, padekit , patarkit ka daryt..... beja tevai reguoja gerai, net stoga mum virs galvos gali duot ir viskuo aprupint, bet as dar abejoju...... nezinau ka pasirinkt isvalyma ir but nelaiminga, ar gimdyt ir taip pat but nelaiminga.....

na taip, o gal geriau pagalvojus beda yra ne tame kad NE TAS, o todel kad reiks atsisakyti paauglisko gyvenimo, ir i viska pradet ziuret rimtai.. nesu viena is atsakingiausiu, todel bijau kad nesugebesiu...

Surašai lape vieno ir kito pasirinkimo visus + ir - Ir suskaičiuoji. Tikėtina, kad pasirinksi mažesnę blogybę.

Va va prisidirbai, kur skubet su vaikais, reikia subresti ir tureti sava stoga ir darba ir aisku mylima vyra, ne sugyventini, kuris gali bet kada pabegt.
Gimdyk, nes abortas gali pakenkt.

Vienareikšmiškai - gimdyt. Tokį vyrą turi 18metis, o jau su kiaušais, nedėjo į krūmus kaip dauguma padarytų.

Gimdymas, beje, irgi.

na taip nedejo, ir aplamai, labai rupinasi, netgi dirba per du darbus, kad ale, vaikiukas viska turetu nauja, ir kad man dirbt nereiketu, bet jauciuosi vistiek labai pasimetusi, abejoju ar as tai sugebesiu, o ir klaidos padaryt nesinori, vizgi gal tik dabar taip jis sneka,o iki gimdymo pabegs, ir nelabai norisi iskeist pauglystes, i seimynini gyvenima, nes kaip ir minejau, nesu labai atsakinga, po galais as net valgyt daryt nemoku, o cia jau ir vaikiukas ant nosies kabo....

bandem su berniuku daryt tai drauge, nieko nesigavo deja....

Ai tik nereikia abortas tai neabejoju didžiulis stresas tiek kūnui tiek psichikai. Čia durnam net aišku, kad po tokio dalyko, dar iš esmės nepilnametei, gyvenimas gali būt negrįžtmai sužalotas. O kai dar pagalba iš šalies yra, aprūpinimas ir tt tai svarstymas dėl aborto pasidaro visiškai keistas

na gal tu ir tiesa sakai.. bet baime pas mane yra tiek vienam tiek kitam pasirinkimui....

Bet kokiu atveju tiek aš, tiek visi čia tau rašantys menki patarėjai, čia ne forume apie tai diskutuot. Aš, kaip manau ir kiti, labiau žiūrime iš savo varpinės, ta prasme "kaip aš norėčiau, kad mano žmogus pasielgtų". Tavo atveju vis tiek paskutinį žodį pati pasakysi. Abiem atvejais gyvenimas pasikeis.

na taip, kad ir kaip cia bebutu, aciu uz nuomones ir patarimus

tik neužmiršk, kad tėvas turi teisę į vaiką ir jo žodis yra labai svarbus

Mat jauni esat, o kazkas masto su antra galva.Taip ir buna. Abortas atnestu psichologine prasme toki pojuti nekoki, kazka panasu i depresija. Tuo labiau, tai butu ta tikras busimo vaiko nuzudymas.

braskyte17, tu dabar labai pasimetusi, bijai visko per daug.
Pagalvok pati kiek turi pliusų -vaikinas dirba, tėvai suteikia paramą, abu norit vaikučio.
Abortas manau didesnė blogybė negu gimdymas, nes pagalvok pati. Pagimdysi, užsiauginsi vaikutį, išmoksi juo rūpintis, tėvai padės kiek galės, girdėsi vaiko krykštavimą, kuris atpirks tavo dabartines baimes, abejojimą.
Abortas - jei jį darysi galėsi arba turėti vaikų toliau, arba daugiau nebe ir labai pergyvensi dėl šios prarastos galimybės. Abortas tai yra naujos gyvybės praradimas, gali būti, kad ir visiems laikams. Tad... mano patarimas gimdyk.
Kas dėl jausmų vaiko tėvui: dabar esi pasimetusi savyje, jausmuose, bet svarbu, kad vaikinas pasiryžo padėti, o ne pabėgo. Pagarba tavo draugui, tad turėtum gerbti jo tokį sprendimą ir bent jausti padėką, kad nepaliko sunkią minutę. Kaip bus niekas nežino. Galbūt bus viskas gerai.
Todėl siūlau nusiraminti ir nepergyventi taip labai.
Tikiu, kad tau pasiseks.
Sėkmės.

Patarciau isipareigoti jam, jei jau vaikas tegu persasi tau. Tai naudingiau butu tau paciai ir taip lengvai nepabegtu, jeigu kas. Tuo labiau geriau atrodytu, nes dabar kaip pavadinti jusu pora? Sugyventiniai.

na taip zinau kad jo zodis svarbus, bet spsichologiskos paramos is jo nulis, tik tai kad begalo jis vaikiuko nori....

aciu uz palaikyma, suprantu aborto pasekmes, suprantu kad ir tuo atveju ir tuo, bus begalo sunku, ir reikalaus, daug kantrybes.. tad ir vienu ir kitu atveju palusiu, nes nesu stipri.

Aha, o gimdymas ir po jo sekantis vaiko auginimas - tai čia tik šiaip. Fignia. Jokių stresų. Tiesiog rojus

Į vaiką turi. Tik vaiko kol kas nėra. Ir gimdyt ne jam, mylėti jinai jo nemyli - tai manyčiau, su "labai svarbus" tu smarkiai persūdai.