Asmeninis tobulėjimas

Loki, čia "Asmenininis tobulėjimas", o ne tobulėjimas padedant Dievo.. Ar kitų apraiškų:/

va va...

Daugiau nuomonių nebus ?

O tavo kokia nuomonė? :D

Asmeniškai man tobulėjimo šaltinis yra knygos. Tik deja vienos niekaip negalėčiau išskirt, nes gerų ir įsimintinų buvo laaabai daug. O šiaip... Pats gyvenimas dažnai padeda tobulėti.

Gerbiamieji, asmeninis tobulėjimas gali būti suprantamas įvairiai ir niekas jums netrukdo dalintis savo supratimu,koks jis bebūtu. Kadangi tema religijos skyrelyje - normalu laukti,jog šioje temoje asmeninis tobulėjimas tiesiogiai siejasi ir su asmeniniu religiniu patyrimu. Tai - normalu.
Nenormalu yra reikalauti,jog religijos skyriuje esančios temos aptarime nebūtu kalbama apie religiją.

Kad gyvenimas pats,be nieko kito,padeda tobulėti - drįsčiau abejoti. Prisitaikymą prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių vargiai galima pavadinti tobulėjimu.

Trumpas klausimas - ką reiškia "tobulėti"?

Man tobulėjimas su religija nesusijęs. Sorry, Loki. Todėl ir keista (ir ne man vienai) kad kalbėdamas apskritai apie tobulėjimą, šitą temą įmetei į religijos skyrių

Tai,kad tau asmeninis tobulėjimas su religija nesusijęs,nereiškia,kad jis negali būti susijęs. Man - susijęs,todėl ir temą įmečiau į religijos skyrių.
Kai kurs temą kažkas kitas - dės ten,kur matys sąsajas. Viskas su tuo tvarkoje,ne tvarkoje ir kvaila yra reikalauti,jog kitas žmogus forume rašytu tai,ką tu nori ir rašytu taip,kaip tu nori.

Grįžtant prie tobulėjimo - kas tau yra tobulėjimas? Kaip įvertini,jog tobulėji? Ar kas nors apie tave gali pasakyti,jog tu,kaip asmenybė tobulėji,ar tai tik tavo nuomonė apie save?

Tai įdomu,o kas ką mano apie sąsajas su religija ir reiškia nepasitenkinimą..vėliava jiems į rankas,tai nėra nei svarbu,nei verta dėmesio.

Va as pvz tobuleju su kekvienu savaitgaliu, kuo toliau, tuo daugiau isgeriu

Tobulėjimas, manau, yra labai plati sąvoka. Todėl sunku ją apibrėžti, nes kiekvienas tai supranta savaip. Be to, tobulėjimas gali būti dvasinis, profesinis, religinis ir t.t.
Beje, Loki, pats nepapasakojai apie savo tobulėjimą

Tobulėjimas - gyventi.
Kaip sakoma ''gyveni ir mokaisi''.
O ką dar galima pasakyti?
Tobulėti galima įvairiai.. Tai daryti gali padėti, tėvai, seneliai, knygos, kad ir tie patys kenkėjai nuo kurių šiais laikais dauguma žmonių kenčia - kompiuteris, televizorius

vau, lokis stovesena savo suminkstino. Nebe tokia agresyvi... netgi... priimtina :/

manau realigija gali padet asmeniniam tobulejimui. zinau ne viena ir ne 2 zmones, kurie juda i prieki daug greiciau, vien todel, jog savo bedas uz "dievo isbandymas" nuraso, taip tarsi nuo saves jas nukraudami, kurie vertina ivikius kaip "dievo dovana"... ir del to labiau dziaugiasi... kurie siek tiek jauciasi tarsi dievo stebimi - o stebimo zmgogaus ir produktyvumas ir moralinis elgesys dazniausiai daug efektyvesnis ir geresnis... o kur dar zmones su tikrom bedom, nuo senatves iki fiziniu - kuriem tikejimas stipriai padeda... cia apie realigijos pagalba tobulejant kazdienybej, uz konkrecios realigijos sriciu ir "tiesu"... kurios visos is esmes ipaiso zmogu i tamtikra siuzeta, kaip veikaja, apie kuri mastant zmogui tesiog itakojami pasirinkimai... ir daugiau i teigiama negu neigiama puse ir taip daug idomiau gyvent gali but, prasmingiau...

kiti panaudoja si gan stipru asmeninio tobulejimo iranki kelt gincam ir neapykantai tarp artimu ir svetimu sau zmoniu... tokiem idijotam jokia realigija nepades tobulet... jie su atsuktuvu vini ikalt bando... duok dieve kad jie dar nors rankena to atsuktuvo naudotu... ir vini smailiu galu prie lentos detu... perdaug "labai stipriai tikinciu" lupa skersai prideta vini, pusiau sau per pirstus, nervuojasi kad nesigauna kazko irodyt ir tik darydami sau geda rekia kaip isterikai... panasiai kaip tie neiziurintys nieko gero ateistai, negebantys nei velnio suprast, is vidurines 1 formule per jega ibrukta isikabine asai...

yra potencialas ir tobulet savo realigijoj, kaip asmeninis. pritaikant ja kuo platesniam zmoniu srautui, su skirtingom ju nuomonem ir pozicijom ir sugebant islikt teisiu savo ir zmoniu akyse. tuo paciu stiprinint tikejima ir didinant galimybes...

zmones ziauriai tiesmukai ir tesiogiai linke viska suprast. ziuri i cia ir dabar... manau gali kazko ismokt beveik is betko, jei tik nustotu sau i uzpakalius lyst taip giliai kas veda prie skundu jog nieko gero neranda zemej... realigija - tik viena is sriciu kur galima atrast kazka gero. Bet tikrai tokia - siulanti kazka potencialiai gero..

Manyčiau, tobulėt padeda ne pats gyvenimas ir ne tam tikros situacijos, o tinkamu laiku padarytos geros įžvalgos, išvados, noras, pasiryžimas keistis ir keitimasis, mokymasis iš svetimų ir savų klaidų. Kaip pagalbinė priemonė gali būt ir knygos, ir dievas, ir mokslas, ir dar kažkas - sąsajų su savo gyvenimiškom situacijom atradimas ir lengvesnis/greitesnis išsprendimas.

mano nuomone religija ne tik,kad nepadeda tobulet,o dar ir bukina. jau nera nieko blogiau,kaip kai kurie itikeja pazistami, nori pasneket kad ir apie Japonija ir prasideda ju teorijos uz ka taip dievas juos nubaude arba koks cia isbandymas ir parodymas kitiems,ka dievas gali... plius tokie zmones neretai dar ir sneka tais zodziais,kuriuos girdejo baznycioj is puikiojo kunigelio, kurie jau visiskai suizulejo, sneka apie "visuomenes aktualijas" ,pletkina, nurodo uz ka balsuot .organizuoja mitingus ir pan

Joks čia ne dievas. Žemėj vyksta tai, kas vyko daugybę metų, o žmonės gyvena palyginus neilgai, bet susireikšminę ir mano, kad čia dėl jų viskas vyksta. Čia kalbant apie Japoniją. Nes šiaip iš tikrųjų kai kurios katastrofos yra dėl žmonių kaltės (pvz. ozono skylės).

Tobulėjimo sąvoką nėra sunku apibrėžti,nes nepaisant savo platumo,tai vis tiek yra sąvoka ir ją ..galima suvokti.
Čia,vis tik,kalbu daugiau apie asmenybės tobulėjimą,ne apie profesinių igūdžių tobulinimą.
Pirmiausiai,gal apie tai,kas NĖRA tobulėjimas.
Asmenybės nesugebėjimo tobulėti problema ir tame,jog dabartinis žmogus ir ypač jaunas žmogus, atpratintas galvoti pats. Žinodamas pavadinimą mano,jog žino esmę - ir net nesusimasto apie tikrąją reikšmę. Visi atsakymai,kuriuos "žino" ,yra pasakyti kažkieno kito - mokytojų,televizijos,etc - pats jis nepriėjo nei prie vienos išvados. Jis nežino nei vieno klausimo,į kurį iš tikrųjų ieškotų atsakymo - ir neieško. Iš čia ta begalinio kvailumo visažinystė..ir neišvengiamai tragiški žmonių likimai. Po išpūstom kalbom apie "tobulėjimą" slepiasi baimės,pavydas,nuoskaudos,pagieža,apkalbos,melas,žemiausi geismai bei tuščios svajonės..ir šių pagimdyti nusikaltimai - paleistuvystės,vagystės,šmeižtai,karai.. visa paslėpta po išorinio padorumo ar išsilavinimo,išdidumo,ar visuomeninės padėties kauke,ar auksu dengtu išoriniu blizgesiu..o viduj - apgailėtina asmenybė. Tada jaunimėlis,išaugęs be moralės,be jokių ribų, siekia to,ką mato išorėje tų,kurie šiais niekučiais maskuoja savo skurdą ir tuštybės siekimą vadina - TOBULĖJIMU ir GYVENIMU. Ir nesikeičia patys,lieka tokie pat silpni ir vargšai,nes toks šiaip sau gyvenimas - tai ne tobulėjimas.
Nieko naujo po Saule,šie žodžiai rašyti keletą tukstančių metų atgal:

Ps 73,1-28 Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
Jie sako: 'Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?'
Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
aš buvau kvailas ir neišmanantis - lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.

O apie savo asmeninį tobulėjimą,jo tikslą ir būdą,aš galiu pasakyti taip:

2 Kor 3,18 Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.

Loki, jaunimą kaltini savų minčių ir išvadų neturėjimu, o pats..? Ne savo mintis rašai, o kitas cituoji

Pabandyk jas suprast,tada paaiškint,o vėliau papasakosi,kas yra tavo pasiektos išvados ir kaip jos matosi ne kalbose,o tavo realiame gyvenime.
Tu net nepasistengei suprast,nes manai,jog supranti. Greičiausiai - net nepasivarginai perskaityti įdėmiai prieš atsakydama.
Apie tai ir kalbu,duok Dieve,kad išgirstum