Bãktis [skr. bhakti — atsidavimas, meilė dievui], antifeodalinis religinis sektantinis liaudies judėjimas indijoje xii—xvii a.; rėmėsi sen. induizmo doktrina, skelbiančia, kad kiekvienas tyrai dievą mylintis žmogus galįs būti išganytas be žynių tarpininkavimo ir
apeigų.