Bendroji rinka

Prekybos integracijos tarp šalių forma, kai šalys panaikina tarp savęs visus prekybos apribojimus prekėms bei paslaugoms ir nustato bendrus prekybos apribojimus kitoms pasaulio šalims.
Ši rinka leidžia laisvai judėti darbo jėgai ir kapitalui. Jos tikslas – garantuoti tarptautinės specializacijos pranašumus ir taip pakelti šalių realų pragyvenimo lygį. Europos Sąjunga yra vienas iš bendrosios rinkos pavyzdžių.
Susikūrus bendrąją rinką pirmiausia padidėja šalių prekybos apimtis. Prekybos plėtimas yra susijęs su išteklių perskirstymu rinkoje, suteikiant pirmenybę mažiausiai atsieinančios pasiūlos vietoms ir kainų sumažinimui, kuris pasidaro galimas tada, kai panaikinami tarifai ir sumažinamos gamybos išlaidos.
Bendroji rinka gali skatinti dinamiškus pokyčius, didinančius ekonomikos efektyvumą šiomis priemonėmis:

Konkurencija. Naikinant tarifus, sudaromos sąlygos efektyviai konkurencijai, nebegaminamos prekės, kurias pagaminti reikia didelių išlaidų, o tiekėjai gali pasinaudoti naujos rinkos privilegija.
Ūkinių operacijų plėtimu. Didesnė “sava” rinka leidžia firmoms pasinaudoti stambios ekonomikos gamybos ir paskirstymo pranašumais, sumažinti tiekimo išlaidas ir sumažinti lyginamuosius pranašumus.
Technologijos pažanga. Platesnės rinkos galimybės ir didesnės konkurencijos sąlygos skatina firmas investuoti ir kurti naują techniką bei gaminti prekes.
Investavimu ir ekonomikos plėtra. Realiųjų pajamų vienam gyventojui didėjimas, išaugusi prekyba, padidėjęs gamybos efektyvumas ir intensyvumas – viskas kartu gali garantuoti didesnę augimo apimtį ir aukštesnį realų pragyvenimo lygį.