Cal-Mag-Zinc plus kapsulės N45

Cal-Mag-Zinc plus kapsulės N45

Cal-Mag-Zinc plus Sudėtis: Vienoje kapsulėje yra: Kalcis 280 mg (700 mg kalcio karbonato) Magnis 247 mg (415 mg magnio oksido) Cinkas 5 mg (35 mg cinko gliukonato) Vitaminas B6 (piridoksino hidrochloridas) 5 mg Vitaminas D (cholekalciferolis) 5 mcg PAKUOTĖ 45 kapsulės Maisto papildas Tinka vartoti: norint papildyti trūkstamą kalcio, magnio ir cinko kiekį, norint sustiprinti kaulus, norint išvengti raumenų spazmų ir skausmo, nervų sistemai stiprinti, nervų ir raumenų dirglumui mažinti. Vartojimas Gerti po 1 kapsulę 1-3 kartus per dieną. Veikliųjų medžiagų poveikis Kalcis Kalcis yra vienas svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, reikalingų kaulų stiprinimui. Daugiausia kalcio yra kauluose ir dantyse, jis užtikrina jų stiprumą. Maži kalcio kiekiai, cirkuliuojantys kraujyje, padeda susidaryti medžiagoms, reguliuojančioms virškinimą, energijos apykaitą, metabolizmą. Kalcis padeda maisto medžiagoms patekti į ląstelę, svarbus ląstelių membranų laidumui palaikyti, nervinio impulso plitimui į raumenis, kraujo krešėjimui. Daugiau kaip 90 procentų organizme esančio kalcio susikaupę kauliniame audinyje karbonatų ir fosfatų forma. Visoms minėtoms funkcijoms atlikti organizmas paima kalcį iš kaulų. Kai vartojama mažai kalcio turinčių produktų, kaulai tampa trapesni ir silpnesni, vystosi osteoporozė, galimi kaulų lūžiai. Kalcio rezorbcijai iš žarnyno, mobilizacijai iš kaulų būtinas vitaminas D. Magnis Įvairiuose magnio junginiuose yra nevienodas elementinio magnio kiekis. Daugiausia gryno magnio yra magnio okside. Jame elementinio (gryno) magnio yra 5,9-12 kartų daugiau nei organinėse magnio druskose (laktate, gliukonate, aspartate). Magnio oksidas mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą, gerai tirpsta skrandžio sultyse, sudarydamas lengvai pasisavinamą magnio formą-magnio chloridą, o pastarasis labai gerai pasisavinamas plonajame žarnyne, nekenkia žarnyno mikroflorai. Magnis yra vienas iš svarbiausių mineralų. Jis dalyvauja nervų sistemos veikloje, termoreguliacijos procesuose, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir jėgą, atpalaiduoja raumenis, būtinas energijai ląstelėse kaupti, svarbus kalcio apykaitai. Magnis taip pat plečia kraujagysles, re guliuoja kraujo spaudimą, gerina periferinę kraujotaką. Cinkas Cinkas yra elementas, esantis 3000 žmogaus organizmo proteinų sudėtyje, dalyvaujantis virš 200 fermentinių reakcijų. Cinkas aptinkamas austrėse, jautienoje, kalakutienoje, pupose, riešutuose, grūduose, moliūgų sėklose, saulėgrąžose. Žmogaus organizme cinką išskiria tik keli tipai ląstelių: priekinės smegenų dalies, seilių liaukų, prostatos, žarnyno. Cinko trūkumas išsivysto, kai jo nepakankamai gaunama su maistu arba sutrinka jo absorbcija. Dažniau cinko gali trūkti dėl nepilnavertės mitybos, laikantis griežtų vegetariškų dietų, vyresnio amžiaus žmonėms. Trūkumo požymiai: slenka plaukai, trūkinėja oda, "žydi" nagai, pakenkiami organizmo audiniai, lėtai gyja žaizdos, sulėtėja lytinis vystymasis, brendimas, augimas, susilpnėja imuninė sistema, gali atsirasti bėrimų odoje, viduriavimas. Klinikinių tyrimų duomenimis, cinkas kartu su kitais antioksidantais gali stabdyti tinklainės degeneraciją, taip pat jis yra naudingas esant prostatos funkcijos sutrikimams. Cinkas svarbus regėjimo, skonio jutimo, uoslės funkcijoms, atminčiai. Cinko druskos efektyviai padeda kovoti su virusais ir bakterijomis. Virškinamojo trakto infekcijos ryškiai silpnėja vartojant cinko. Galvojama, kad taip yra dėl antimikrobinio cinko poveikio arba dėl cinko absorbcijos ir pakartotinio cinko išsiskyrimo iš imuninių ląstelių (granuliocitai išskiria cinką) arba dėl abiejų minėtų priežasčių. Vitaminas B6 Vitaminas B6 įsiskverbia į nervines ląsteles ir padeda organizmui geriau įsisavinti magnį. Vitaminas B6 reguliuoja baltymų apykaitą. Šis vitaminas įtakoja fermentinius procesus, vykstančius galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamybą, riebalų ir angliavandenių apykaitą. Vitaminas D3 Vitaminas D (kalciferolis) yra riebaluose tirpstantis vitaminas. Svarbiausios formos yra vitaminas D2 (ergokalciferolis) ir vitaminas D3 (cholekalciferolis). Vitaminas D aptinkamas žuvų taukuose, riebiose žuvyse, kiaušinio trynyje. Viena iš svarbiausių vitamino D3 funkcijų yra kalcio, fosforo, magnio apykaitos reguliavimas. Vitaminas D3 padeda šioms svarbioms medžiagoms išsilaikyti kauluose, saugo nuo osteoporozės, reguliuoja kalcio ir fosforo įsisavinimą žarnyne. Didesnio kiekio šio vitamino reikia nėštumo metu, sergant inkstų ir kepenų ligomis. Trūkstant vitamino D minkštėja kaulai, silpsta raumenys, sutrinka dantų augimas. Veikliųjų medžiagų efektyvumą įrodantys moksliniai tyrimai Kalcio tyrimai * Vyresniems nei 65 metų žmonėms 3 metus vartojant kalcio ir vitamino D lėčiau mažėja kaulinė masė, ir 7 proc. sumažėja lūžimų skaičius . (Dawson-Hughes) * Atlikus multicentrinius tyrimus nustatyta, kad kalcio vartojimas nėščioms moterims gali padėti išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo nėštumo metu. (Levine RJ, Hauth JC, Curet LB, et al. Trial of calcium to prevent preeclampsia. N Engl J Med. 19 97;337(2):69-76.) * Kalcis kaip papildoma veiksminga priemonė gali būti vartojamas esant padidėjusiam kraujospūdžiui (Miller GD, DiRienzo DD, Reusser ME, McCarron DA. Benefits of dairy product consumption on blood pressure in humans: a summary of the biomedical literature . J Am Coll Nutr. 2000;19(2 Suppl):147S-164S) * Atlikus placebo kontroliuojamus tyrimus, nustatyta, kad vartojant kalcio vyresnio amžiaus moterims pavyksta sumažinti svorį. (Davies KM, Heaney RP, Recker RR, Lappe JM, Barger-Lux MJ, Rafferty K, Hinders S. Calcium intake and body weight. J Clin Endocr inol Metabol. 2000;85(12):4635-4638.) Magnio tyrimai * Per pastaruosius 20 metų atlikta 16 tyrimų ir nustatyta, kad magnis vertingas esant padidėjusiam kraujospūdžiui.(Hypertension 31 (Part 1): 131, 1998.) * Vartojant po 350 mg magnio per dieną vienerius metus sumažėja įvairių širdies veiklos priepuolių ir staigių mirčių nuo širdies ligų skaičius. (British Medical Journal 307: 585, 1993.) * 40 sergančiųjų migrena 3 mėnesius kasdien vartojo po 600 mg magnio ir buvo pastebėta, kad sumažėjo migrenos priepuolių skaičius. (Cephalalgia 16: 257, 1996.) * 60 pacientų buvo suskirstyti į 2 grupes. Viena grupė vartojo magnio, o kita - placebo. 12 valandų monitoruotas AKS, pulsas, magnio kiekis serume. Išvada: magnis buvo gerai toleruojamas, nebuvo šalutinių reiškinių, taip pat nenustatyta pavojingo kraujos pūdžio sumažėjimo bei pulso suretėjimo.(Muir KW, Lees KR.,University Department of Medicine and Therapeutics, Gardiner Institute, Western Infirmary, Glasgow, Scotland.) * Atlikus multicentrinius tyrimus įrodyta, kad magnis pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, gerina kraujotaką.(Muir KW, Department of Neurology, Southern General Hospital, Glasgow, Scotland.) * Magnis mažina įvairių širdies ritmo sutrikimų dažnį.(American Journal of Clinical Nutrition 2002; 75:550-554; Klevay LM, Milne DB, Am J Clin Nutr. 2002;75:550-554.) * Magnis efektyvus norint sumažinti eklampsijos riziką. (The Lancet 359: 1877-90, June 1, 2002). * Magnis postmenopauzinio amžiaus moterims padeda išvengti įvairių širdies ritmo sutrikimų. (American Journal Clinical Nutrition 75: 550-54, 2002) * Magnis padeda išvengti trombozės komplikacijų.(Shechter M, et al. Am J Cardiol July 15, 1999;84: 152-6.) Literatūra: 1. Moorkens G, Manuel y Keenoy B, Vertommen J, et al. Magnesium deficit in a sample of the Belgian population presenting with chronic fatigue. Magnes Res 1997;10:329-37. 2. Cox IM, Campbell MJ, Dowson D. Red blood cell magnesium and chronic fatigue syndrome. Lancet 1991;337:757-60. 3. Howard JM, Davies S, Hunnisett A. Magnesium and chronic fatigue syndrome. Lancet 1992;340:426. 4.Shils ME. Modern Nutrition in Health and Disease. 9th ed. Baltimore: Williams & Wilkins, 1999. 5. Standing Committee on the Scientific Evaluation of Dietary Reference Intakes, Food and Nutrition Board, Institute of Medicine. Dietary Reference Intakes for Calcium, Phosphorus, Magnesium, Vitamin D and Fluoride. Washington DC: The National Academies Press, 1997. 6. Institute of Medicine, Food and Nutrition Board. Dietary Reference Intakes: Calcium, Phosphorus, Magnesium, Vitamin D and Fluoride. National Academy Press, Washington, DC, 1999. 7. DeLuca HF and Zierold C. Mechanisms and functions of vitamin D. Nutr Rev 1998;56:S4-10. [PubMed abstract] 8. Reichel H, Koeffler H, Norman AW. The role of vitamin D endocrine system in health and disease. N Engl J Med 1989;320:980-91. [PubMed abstract] 9. van den Berg H. Bioavailability of vitamin D. Eur J Clin Nutr 1997;51 Suppl 1:S76-9. [PubMed abstract] 10. Sandstead HH. Understanding zinc: Recent observations and interpretations. J Lab Clin Med 1994;124:322-327. 11. Fabris N and Mocchegiani E. Zinc, human diseases and aging. Aging (Milano) 1995;7:77-93. 12. Hambidge KM, Mild zinc deficiency in human subjects. In: Mills CF, ed. Zinc in Human Biology, New York: Springer-Verlag 1989 Pp 281-296. 13. Horrobin K. Calcium metabolism, osteoporosis and essential fatty acids: a review. Progress in Lipid Research, 1997;36(2- 3):131-151. Gamintojas ir registravimo liudijimo turėtojas: UAB "Aconitum", Taikos pr. 102, Kaunas, Lietuva. www.aconitum.lt Parengė gyd. Gražina Vasiliauskienė Konsultavo med. dr. Romualdas Basevičius