Child free pažintys

Ar yra čia vakinų ar merginų, kurie nenori/ negali turėti vaikų ir ieško antros pusės?
Tema neskirta priežąsčių nagrinėjimui/ užgailiojimui.

Yra. Vienas tokių esu aš. Keista, bet kasdieniame gyvenime pažįstu tik kokią 1 iš 10 merginų, kuri aiškiai ir be užuolankų nenori turėti vaikų. Ir tai, čia reika turėti omenyje, kad tas dešimtadalis yra iš protingesnių/labiau mąstančių merginų rato, o ne visų apskritai.

Nors esu dalyvavęs ne vieno lietuviško forumo diskusijose, ir iškilus tokiai temai atsiranda ne viena ir ne dvi merginos, kurios nenori turėti vaikų, tačiau, realiai, vaizdelis kitoks.

Kadangi oficialios, ypač lietuviškos (nes vakaruose, mastai, manau skiriasi) po ranka neturiu, tad galiu remtis tik savo nuomone - manau, kad vaikinai/vyrai kelis kartus dažniau nenori/apsieitų be vaikų. Tiesiog, kaip ir merginoms/moteris įskiepytas santykių/šeimos modelis (nes motinystės instinkto iš tiesų nėra), vyrams įskiepytas "pasodinti medį, pastatyti namą bla bla bla" gyvenimo modelis. Tačiau dalis tų, kurie atvirai neišreiškia nenoro turėti vaikų, kuria šeimas kaip neišvengiamybę, mat kitaip nebūtų ir santykių, bet veikiausiai mielai apsieitų ir be vaikų.

Na mano draugų rate visi žiūri išpūstomis akimis "kaip įmanoma nenorėt vaikų" ir kol kas vaikinų tarpe tokio žmogaus neradau.

Cia asmeninis pasirinkimas, jei zmogus nenori perduoti savo sugadintu genu kitai kartai tai jo pasirinkimas ir nieko cia blogai jei papriestarausime musi prigimciai.

negaliu pasakyti, kad niekada nenorėjau vaikų, bet kai dar svajojau apie tikrą meilę vaikų klausimas man nekildavo. kai įsimylėjau pirmą kartą apie vaikus irgi negalvojau. kai vedžiau moterį su dviem vaikais jų egzistavimas manęs nežavėjo bet priėmiau tai kaip neišvengiamybę. vėliau dar kilo klausimas ar norėčiau ir savo vaiko, trumpam buvau susimąstęs, kad gal ir įdomu būtų sužinoti koks jis būtų (genetika, paveldimumas), bet paskui nusprendžiau, kad vien dėl to gimdyti neverta
taigi manau, kad noro turėti vaikų niekada nejaučiau.
iš principo manau, kad vaikų labiau nori empatiški žmonės. jiems labai malonu bendraujant su vaikais pajusti nuoširdų vaiku džiaugsmą, prisiliesti prie jo, gal prisiminti kaip patys tokie buvo.
o žmonės kurie vadovaujasi logika gerai pagalvoja apie tai kiek reikės laiko, pinigų ir pastangų, kad užauginti vaiką. po to jau pagal aplinkybes. vieni gimdo nes "taip reikia", bet atidėlioja tai iki laiko kai tai mažiausiai trukdys karjerai arba priešingai - pasigimdo kuo anksčiau, kad paskui galėtų be trukdžių daryti karjerą. bet apsiriboja 1-2 vaikais.
o kiti atsisako to visai.
ir rezultate situacija tokia, kad inteligentiškos šeimos vidutiniškai turi 1,5 vaiko, o šeimose kuriose intelektas nepasireiškia vaikų būna vidutiniškai 5
taip ir kvailėja pasaulis. labai gera iliustracija tam:
Devolution

As vyro su vaiku nenoreciau priimti. Na gal nebent koks vyresnis ir tik lankomas, savaitgaliui.

pamastau apie tai, kad gal nereik vaiku, dabar knyga skaitau "the baby decision" ir ten irgi jau nuo pradziu raso, kad nera nieko bloga neturet vaiku. Yra pliusai ir minusai, vieni mato daugiau pliusu vaiku turejime, kita mato daugiau pliusu vaiku neturejime. https://www.amazon.com/Baby-Decision-Make-Important-Choice-ebook/dp/B01FSZ51J6

as uz !

na ta prasme isnykima

Ei!! Kur mano childfree???

Kone visais atvejais tai yra melas būsenai nuslėpti, kai neturima tinkamų galimybių. Merginos, visiems teigusios, kad tikrai neturės vaikų ir net tikrai netekės, vos sutikusios tinkamą vyrą tuoj išteka ir pagimdo. Pačiam pažįstami teigė kad gyvens kartu nesusituokę, nes tai tokia atgyvena, o jau vaikai - na kam gi jų reikia? Nepraėjo pora metų, susituokė, dar po metų ar dviejų jau ir pirmagimis. Tiesiog... ką feminazi bekaltų į galvas moterims, jos pasąmonėje vis tiek norėtų vaikų, o nenori nes nesutiko tinkamo vyro tiems vaikams auginti.
Neturėdamos galimybių turėti vaikų, panos tuoj įsitaiso bent jau katę ar šunį, kad bent kas jų ilgėtųsi ir lauktų. Atkreipiu dėmesį, kad vieni gyvenantys vyrai, o ir porose - gerokai rečiau linkę auginti šunį ar dar ką, lyg kompensaciją dėmesio trūkumui.