Dėmesio sutrikimas, smegenų rūkas ir nemiga

Turiu rimtu psichinių problemų. Ilga laiką kenčiu nuo dėmesio sutrikimo, nemigos, "smegenų rūko", apatijos, bendravimo sunkumų. Net dabar daug valandų sugaišau rašydamas šį tekstą. Daug kartų buvau išmestas iš darbo dėl nesugebėjimo atlikti net nesudėtingas operacijas, nesugebu normaliai bendrauti ir praleidžiu ką žmonės sako, pažįstami, merginos manęs privengia ir jei su kuo nors bendrauju tik dalykiškai, man jau 27 metai ir ikišiol gyvenu su šeima. Minėtos psichinės problemos man griauna gyvenimą ir noriu kuo greičiau išsiaiškinti kame bėda.
Deja kreipiausi į gydytojus vėlai 26 metų, nes tik tada dardavys ir supykę kolegos atskleidė, kad manęs vengia dėl nesugebėjimo atlikti tinkamai darbo, o darbas buvo specialybinis ir daug kuo man patiko. Psichologas nustatė, kad turiu nepastovų dėmesį, suprastėjusią trumpalaikę atmintį. Kreipiausiai jo siūlymų į psichiatrą, kuris mane užrašė pas neurologę. Konsultavausi ir su savo šeimos gydytoja, kuri mane nukreipė atlikti kraujospūdžio, kraujo, šlapimo tyrimus ir paaiškėjo, kad esu puikios sveikatos. Visi trys specialistai ir aš dėjau viltis į neurologę, kurios teko laukti pusantros mėnesio. Neurologė Larisa Bulkuvienė preliminariai patyrinėjo mane (nustatė, kad galunės ne simetriškai jautrios) ir nusiuntė pasidaryti smegenų kompiuterinę tomografiją. Ten nenustatė jokio smegenų pakitimo tik kaukolės deformacijas, defektą nuo vaikystės galvos traumos. BET neurologė padarė išvada, kad mano smegenys yra visiškai nepažeistos vien iš KT. Nors ne viename užsienio straipsnyje specialistai rašo, kad KT nepakanka nustatyti nervų mikropažeidimus ir deja daug kenčiančių nuo galvos traumų diagnozuojami kaip sveiki. MRT nuotraukos tikslesnės ir net šios tradicinės ne viska parodo. Tik naujausias MRT vaizdo apdorojimas, angliškai vadinamas HDFT parodo neuronų netektis: http://discovermagazine.com/2015/sept/16-broken-cables
Neurologė užsispyrusiai manė, kad man reikia psichologo pagalbos, nes buvo įsitikinusi visos šios problemos kyla dėl vaikystėje patirto smurto ir cituoju „akyse matė nerimą" nors paprieštaravau, nes smegenys prastai veikdavo ir nemiegodavau kai būdavau ramus. Iš tiesu turėjau labai sunkia vaikystę, nes augau asocialioje šeimoje, kurioje gerdavo ir nuolat smurtaudavo tėvas, o nei motina, nei tai žinanti teisėsauga niekuo nepadėjo. Anskčiau ilga laiką kentėjau nuo nerimo ir depresijos, mokykloje ir aukštojoje buvau labai uždaras. Tokios praeities prisiminimai man kelia skausmą, todėl profilaktiškai lankysiuosi pas psichologą kaip man ir įkalbėjo gydytojai. Tačiau kaip psichologas man išgydys dabartines kognityvines problemas ir nemigą jei vaikystės prisiminimai man netrūkdo? Po vizito įsiūtau, nes toks įspūdis kalbėjau su kaimu, o ne profesionalia neurologe, kurios žinios panašu nėra modernios, plius dar vartoja žodžius Dievas, rusizmus, peikia technologijas kas irgi verčia abejoti jos kompetencija. Taip pat man bando prakišti Diasporal magnio papildus, nors jai paaiškinau, kad pigiau ir natūraliau tiesiog subalansuoti dietą. Aš griežtai laikausi sveikos gyvensenos ir dietos, sportuoju, gaištu savo laiką medicinos straipsnių skaitymui ir asmeniniam tobulėjimui, bet ir tai neišsprendžia minėtų problemų. Vienintelis dalykas padedantis nenugrimzti į „daržovės" būsena tai koks nors stiprus stimulas, kurio pastoviai išlaikyti negaliu.
Skaičiau dar, kad neretai praleidžiamas galvos traumos sutrikimas tai testosterono, seratonino ir augimo hormonų kritimas pasireiškiantis ir patyrus pastovų smurtą kartu su kortizolio kylimu. Neurologė sakė, kad šie tyrimai nedaryti ir jų nepaskyrė, nors šių hormonų pusiausvyra būtina ne tik gerai fiziniai, bet ir psichiniai sveikatai. Pasiekiau riba kai jau nebežinau ką toliau daryti, dedu viltis pažangesne gydytojų kartą.

lengvos galvos traumos itakos neturi visiskai, nebent buvai prarades samone del smegenu sutrenkimo/samones netekimo. kas ir kokioje seimoje augo, tai tas visiskai netrukdo tolimesniame gyvenime. nors man atrodo kad cia fake sita tema aplamai. lupdavo ir mane tevai atsakanciai ir tikrai ne uz dyka. aisku ne is kojos i galva, kaip visokie pateviai bet su dirzu, retkarciais su rykste, ypatingais atvejais. kitu nelupo, tai jie jau sesiolikiniai sokinedavo zmonems ant galvu (buvo tokie laikai). bet veliau beveik visi is gauju pasitrauke, kai rado antras puses ir apsivede.

Pateikiau tiesa, mažiausiai man rūpi išsigalvoti kai noriu išsigydyti. Sąmonės buvimas dar nereiškia, kad smegenys nebuvo pažeistos. http://subtlebraininjury.com/nolossconsciousness/
Gydytoja rimtai vertina smurto šeimoje žalą psichikai ir smegenims. Gal daug kur pasitaiko nedaug smurto. Tačiau mano atveju smurtas ir stresas buvo ko ne kasdienis, plius dar mokykloje nemažai metu susidūriau su marozais ir man kaip nepritampančiam tyleniui daug kliūdavo. Buvo taip blogai, kad mano vaikystė buvo pilka ir depresiška, žalojau savę ir mąsčiau apie savižudybę. Taigi nesusidurus su asocialiomis šeimomis jums to nesuprasti.

visi viska supranta, siandien vargingiausios savivaldybes pasiule savo gyventojams nemokamai dalinti kontraceptines apsisaugojimo priemones zemiau skurdo gyvenancioms seimoms prie sios akcijos zada prisijungti ir daugiau savivaldybiu.

tai beabejo, sakau, turejo buti stiprus sutrenkimas. pas visus poto prasideda neurozes, depresijos ir t.t. visi boksininkai ant senatves su tuo susiduria, kiti dar rimtais invalidais tampa. matyt ta gydytoja nezino kas yra paprasta depresija, kuri atsiranda butent iskart po sunkesniu galvos traumu. matyt pas tave bus sutrikusi serotonino gamyba. reikia vartoti antidepresantus.

Skurdas cia ne priekuo ir turtingiems pasitaiko prota prarasti tik ant vargingesniu viskas nurasoma .

Tai vadinama neuroze sunkiai gydoma nes matyt vaikysteje buvo slopinama jusu inciatyva primti sprendimus tai isaugo i neapsisprendima primant sprendimus ar nezinojima ka daryti kai reikia ka nors daryti paciam todel reiktu ieskoti kokio hipnotizotojo ar kodotojo kuris iteigtu sustiprintu ryzta ar kokio dvasinio vadovo kuris padetu apsispresti ar palaikytu reikiama valanda .

Prasigerimas prasideda kai nera ka veikti , skurdziai ir kaimieciai geria ne del tuo kad neturtingi , bet todel kad neturi ka veikti paskui is tuo iseiti yra jau sunku nes atranda tiksla kasdien prisigerti .

Negaliu patikėti, kad tai psichologinės problemos, nes tikrai esu ramus kai negaliu užmigti ir net pasimatymus. Dirbant prisiminimai iškildavo, tačiau retai ir abejoju ar dėl jų netekau darbo. Šiuo momentu aš priimu sprendimus, turiu ateities planus ir siekiu svajonės. Hipnotizuotojams pinigų neturiu, tačiau užsiimu saviįtaiga, kuri neveikia. Naturalus palaikymas gali būti iš merginos, kurios nėra.Jei problema hormonuose tai reikia pirmiausiai gydyti kitaip šitie dalykai nepadės.
Beje aš galiu ir gyvenau savarankiškai, problema, kad nesugebu užsidirbti. Aš įmonėse išbūnų nuo mėnesio iki trijų, paskutinė buvo rekordas - 4 mėnesiai. Deja pasirinkau tokia profesija, kurioje tų įmonių mažai ir tarp jų gandai greit plinta.

Vakar padarė skydliaukės echoskopija ir rezultatai normoje. Miegas prastėja ir kartu mąstymas, nuo penktadienio miegų trumpai, budrauju iki paryčių ar vidurnaktį apsibundų.

Dar šis tas. Panašu, kad saldumynai man padidina simptomus, tačiau aplinkiniai vartoju jų daug, geria, rūko ir nesportuoja, tačiau yra geresnės sveikatos. Aš juos mėgstų, bet bandau riboti. Kiek skaičiau patyrusieji galvos traumas yra ytin jautrus cukrui, todėl rekomenduojama jo, kartu krakmolo ir glitimo turinčių produktų vengti.

Tai kad susidaro įspūdis, jog pats viską žinai, kas tau yra, išpeikei gydytoją, nenori kitų klausyti, esi užsispyręs laikytis savo. Tu bandai kamšyti skyles, o ne žiūrėti iš esmės į problemą. Žinok, vaikystės prisiminimai dar ir kaip trukdo, nors ir atrodo priešingai. Galvoju, čia turėtų būti ilgas procesas išgyjimo, tik panašu, kad nori greit tą padaryti.

Jo kuo greičiau, bet neatmetu, kad gydymas gali būti ilgas. Priežasčių abejoti neurologės išvadomis turėjau ir tikrai reikia tikslesnio MRT skenavimo. Kaip tie prisiminimai gali kenkti neišlendę į sąmonę?

nebefantazuokit su tom pasamonem, tavo problemos kaip ir kitu, kuriu normalios merginos nepasirinko. tau truksta motyvacijos, tai naturalu, daugumai truksta, dauguma su tokiu likimu meta darbus ir t.t. jei iki siol neturejai merginos, tai vargu ar beturesi, nes didziausia tikimybe susirasti yra apie 25 gyvenimo metus. dauguma tokiu gyvenime turejo ilgus nedarbo laikotarpius, ar tiesiog neturejo darbo, gyveno skurde ir t.t. tai budinga visiems, kuriu merginos nepasirinko.

Gediminai, tik jokiu būdu neklausyk fxx3, jis su kosmosais šnekasi.
O pasąmonė labau gerai juos slepia, todėl ir neišlenda. Pripažinimas, kad taip, tai yra bent jau viena iš priežasčių, koks esu dabar, gali būti pradžia. Ką veiksi dabar, tas galimai formuos ateities tave. Tu buvai uždaras, šeimoj nesutarimai, galimai buvai vienišas, dabar turi bendravimo sunkumų, galbūt nepasitiki žmonėmia, na, ir pan. Jei ką, aš čia ne iš lempos blevyzgoju. Pati turiu psichologinių problemų.

Iš gydytojų gausi diagnozę, kad patologiškai ieškai savyje ligų.

Nereikia knaisiotis praeityje, eik į priekį. Negalima gyventi praeitimi.

Pažiūrėjus į jūsų problemas galiu padaryti išvadas, kad turėjau labai padorią vaikystę. O pagerti kokio prancūžiško magnio b6 (labai reikalingas dalykas smegenų jungtims) ar kokio cinko (kad košmarai nekankintų) bandėt? Magnį galima vartoti ampulėmis.

Labas.Pamegink kreiptis i psichiatra.

Galvoji apie debeta tai nustatyti nesunku jei gausiai prakaituoji ir kuno kvapas nekoks pvz. einant pro sunis jie ant taves pradeda stipriai loti , o ant kitu nelabai greiciausiai sergi diabetu ar tuberkulioze . Siaip kas del ligu geriau nueik pasitrikinti del tuberkuliozes nes siais laikais tai dazna liga daugelis nezino net kai uzsikrecia kol nesuserga ypac jei bendrauja su gerokai isgerianciais .

Kartais reikia pasiknaisiot praeity, kad galėtum ją paleist ir gyventi čia ir dabar bei galėtum planuoti ateitį be balastų.

prie ko cia ta vaikyste ir tevai, jei sako kad mokykloje engdavo? tai tik tame problema ir yra. sita tradicija atejo is rusijos kalejimu ir rusijos armijos. cia sovietines okupacijos pasekmes.