Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
okeanija,
car tar,
dziedas,
pexion,
makita,
vimeo,
kolosas,
grožio paslaugų servisas,
sezonas,
kolekcijos,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Kriterijus, pagal kuri apsprendziamas tam tikras arealas, kuri rusis uzima gamtoje,
Dokumentas suteikiantis teise kuo nors vaziuoti, kur nors eiti, dalyvauti,
Asmenys arba ju grupes, kurie uzsienio valstybiu nurodymu vykdo divesrijas: sprogdina tiltus, gelezinkelius, gadina irengimus fabrikuose, naikina maisto atsargas ir kt. [dgs.],
Polinkis bendrauti su kitais zmonemis, tapti vis kitu grupiu nariu,
Dailes kurinio spalvu visuma,
Lankų g., Klabinių k., Molėtų r. sav.,
Lauko g., Klabinių k., Molėtų r. sav.,
Ramybės g., Klabinių k., Molėtų r. sav.,
Akmenkos g., Kraujaleidžių k., Molėtų r. sav.,
Mažoji g., Kraujaleidžių k., Molėtų r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Augintojai difenbachijas skirsto į žalialapes ir margalapes. Pastarųjų lapai būna su baltomis arba gelsvomis netaisyklingomis ir nevienodo dydžio dėmėmis arba brūkšniais.Šios aroninių (Aracceae) šeimos genties, kuriai priklauso 30-40 rūšių, tėvynė - Centrinė ir Pietų Amerika. Difenbachijomis
jos pavadintos vokiečių botaniko ir mediko J. F. Dieffenbacho (1792-1847) garbei. Be tipinių rūšių, dabar auginama daug tarprūšinių hibridų ir veislių, besiskiriančių dydžiu, šakotumu, lapų margumu.Dažniausiai auginamos rūšys: Margalapė difenbachija (Dieffenbachia maculata, syn. D. picta, D.
brasiliense) - apie 1 m aukščio augalas stipriu žaliu stiebu. Lapai plačiai elipsiški, 30-60 cm ilgio. Aptinkama drėgnuose atogrąžų miškuose visoje Pietų Amerikoje. Plačiai auginama. Iš jos yra kilusių daug veislių, varietetų. D. seguine stiebas taip pat žalias, tvirtas. Lapai iki 50 cm ilgio,
smailėjančiomis viršūnėmis. Paplitusi Brazilijoje. Auginami ir tipiniai rūšies atstovai (dažniausiai botanikos soduose), ir daugybė veislių. D. x bausei - smulkesnis augalas. Lapai 15-30 cm ilgio ir 10-15 cm pločio, žali su gelsvu atspalviu ir tamsiomis žaliomis dėmėmis. D. latimaticulata
stiebas trumpas, tvirtas. Lapai 30-40 cm ilgio, tamsūs žali su didelėmis ir mažomis baltomis dėmėmis tarp gyslų. Auga drėgnuose Kolumbijos miškuose. Botanikos sodų kolekcijose dar auginamos D. amoena, D. bowmannii, D. hoffmannii, D. leopoldii.
Iš žalialapių rūšių populiariausia
didžioji, arba stambialapė, difenbachija (D. macrophylla). Jos lapai pailgai arba plačiai kiaušiniški, 40-60 cm ilgio ir 20-40 cm pločio, beveik odiški, su storomis pagrindinėmis gyslomis. Stiebas tvirtas, apie 1 m aukščio, tamsus žalias. Sultys skleidžia nemalonų kvapą. Paplitusi šešėlingose Peru
vietose. Kai kurie mokslininkai visas difenbachijas laiko atskiromis rūšimis, kiti mano, kad dauguma yra D. seguine porūšiai.
Susiję straipsniai:
„Kodėl nyksta difenbachijos?“
„Difenbachijos – šilumamėgiai augalai“
|
|
|
|
|