Drib|ti, drimba, ~o 1. kristi tirščiui ar minkštam kūnui; smukti žemyn: tešla drimba nuo ližės. drimba sniegas. ä–mė šlapdriba d. plaukai drimba ant akių. 2. virsti, griūti: geriau į kalną lipti negu
d. (flk.) . 3. darytis tingiam ar
silpnam, glebti: nuo šilumos pradedi d. ~imas (2)