Eilėraščiai

Meilė, kaip matematika.
Jausmai, kaip formulė.
Liūdesys tai atimti.
Džiaugsmas, tai pridėti.
Suskaičiuoji vienas, du...
Meilė prasidėjo.
Trys, keturi meilė sukasi ratu.
Penki ir šeši baigiasi diena.
Septyni, aštuoni vėl meilė sukasi ratu.
Devyni ir dešimt supranti meilė nesibaigia.
Ji mus supa dieną, naktį.

Visi būkite mylimi, ir mylėkite. (Iktijandras, HardIktis)

Jos akys svitejo, bet lupos tilejo.
Jauciau kad kazkas negerai.
Ji nuolat drebejo, ir kunas virpejo.
Maciu kad bandys sumeluot.
As ranka pakeliau, nors to nenorejau.
Bet meile isake savaip.
Ji asaras lejo, bet jom netikejo.
Ir lupos pradejo meluot.
Ji sake, kas myli, laukia nebiliai.
Bet akis kalbejo kitaip.
Maciau kad stipreja, del meiles astreja.
Tada ja paliaidou velniop.
Paleidou pas kita, kur meileja ziba, kur sake kad myli labai.
Paleidau i dangu, pragaro dangu, is kur nebegrizta dievai.
Tikejau jos zodziais, dabar ji laiminga.
Bet akis jos sake kitaip.
Maciau kunas virpa, o lupos nedrysta.
Sakyt prie manes atvirai.
Jog jaj ten nelinksma,jog ji skausmu tviksta, kad meile negali suzeist.
Bet rankos nusilpo, kunas nuvirto, sugrizo jos meiles laivai.
Ir vel mes kaip vienas, menulio sirenuoji.
Ir vel laimingiausia pora.
Akis jos ziba, nuo meiles, kantrybes.
Kad mili kazkas vis dar ja...

Tu i dvi puses man širdį dalinai
ir raute išrovei meilę iš širdies.
tik joje beliko meilės pelenai
ir jau nieks daugiau jausmų nebegirdės.

gal dar perpjauk mano širdį įstrižai
gal įskaudink, o tada mane palik.
tu į dvi puses man širdį dalinai,
bet tada dar aš kartojau pasilik.

ir nesupratau ka man tada sakei
aš tavim labai tikėjau juk žinai.
tu į dvi puses man širdį dalinai,
o išėjęs pasakei sugis inai...

noreciau sulaukti omentaru;]]]]]]]]]]

gal gali padėt sukurti eilėrašti apie fiziką

gal kas gali padėt sukurti eilėrašti susijusi su fizika

Labas. skaityk apie fiziką gal patiks

Šiek tiek susėjas jis su rizika
yra toks mokslas nostabus
pavadinimas jo, tai fizika
kiekvienas reiškinys jame svarbus

va štai trintis ta salyginė
visa materija vis trinasi kažkuo
trintis tarp kūnų begalinė
nors tepk netepes, kod su kuo

dar gravitacija prie žemės spaudžia
kūnas pagreitį žemyn igaus
kuris po obelim pavarges snaudžia
visad iš obuolio į kaktą gaus

dar vienas fizikinis reiškinys
nuo iškrovos tas gali nukentėti
be apsaugos kas sumanys
tą styrantį ir pliką palytėti

ne šeip sau kas, o fizika rimta
šis mokslas įdomus ir senas
be fizikos neišsiverstu net gamta
rizikyngas jis bet tuo pačiu ir geras.
Dangerus.

geras ;D cia iskarto sugalvojai?

geras ;D cia iskarto sugalvojai?

eksprontu galima sakyti

Drįsčiau pataisyti: ekspromtu

Iš pradžių lygtai jos nebuvo
jaunystė ėjo sau linksma
linksmybės ėmė ir pražuvo
aplinkui trypčioja žmona

gyvenime gera ji draugė
nors jos taip pavadinti negali
na ji kaip toji Stasė slaugė
ją pabučioti ir pamylėt gali

šiaip žmona tai reikalinga
bulbėnę kas vakare paduos?
gerai jei boba dar protinga
nebus su ja jokios bėdos

nors aplamai kiekvėną žmoną
nelengva šeip tai išlaikyt
išpyldit jos kiekvėną norą
ir blogo žodžio nesakyt

moters mastysena kita, ne tavo
suprsti jos - na niekaip negali
ji mirtinai įsikabys į mintį savo
bet su gėle papirkt gali.
Dangerus.

čia tokia šūtka )))))))))

Mano kurtas:

Tyliai krinta mažos, baltos snaigės,
Krinta, ir tyliai tyliai sukasi ratu.
Jau atkeliauja šalta žiema žiemužė,
Ji atkeliauja šaltu žiemos taku.

Čia per lietuvių k. reikėjo sukurti ant mielių, tai va rezultatas.:D

Jau vėjas kas kartą atšiauresnis
debesis pilkus per dangų gena
saulės spindulėlis vis brangesnis
branginam jį kaip draugą seną

vis dažnesnis rudenio niurus lietus
lango stiklu jo ašaros nurėda
už paskutinį - pamiršdamas kitus
šalnos pakastą gėlelės žiedą

voratinkliai ant pievų išdraikyti
spalvingai puošto rudenio gamtoj
pagelte lapai - vėjų nudraskyti
po medžiais miško ramumoj

jau paukščiai kraštą gimtąjį palieka
gervės liūdesiu padangėja suklyks
lizdai tušti tenai - kažin kur lieka
gyvybės šėlsmas medžiuose sunyks

kas rytą vis žemiau saulelė kyla
vis trumpiau vėšnia ji danguje
tamsūs vakarai atspindi tylą
rudenio žvaigždėtam danguje.

Laikas bega

Laikas bega tartum vejas
Tik tak vasara sauleta
Tik tak ruduo auksinis
Tik tak žiema balta kaip pienies pukas
Tik tak pavasaris šaltas ir šlapes
Net ne pamatai kaip prabega tie metai
Atrodo tiek daug
Bet tik tak ir nėra metu šalia
Ir viskas iš naujio tik tak