EILĖRAŠČIAI

Pamokyk, priversk ir mus žydėti

Tamsi nakti

Daug sveseliu???
Tamsi naktis???
Danguje ten turbut zvaigzdynai ar dangaus pasvaiste?
bet nakti?
Kaip grazu, tylu ramu, laukia miela malonu būti...

Apie WildWind eilėraščius. Eilėraščiai yra gilūs, o svarbiausia - jie yra išgyventi. Nors jie kaip eilėraščiai ir nėra labai stiprūs, tačiau matosi, kad tu esi pagavusi tai, kas yra poezija ir kaip ją reikia rašyti. Apibendrinant: labai giliai pagauta nuotaika. Man patiko. Kalbant apie mirtį ir savižudybę esu ir aš parašęs. Čia skelbsiu vieną iš savo pirmųjų bandymų, taigi apibendrintai vis dėlto matysis, kad eilėraštis yra truputį pradinukiškas.

Ties Praraja

Aš jaučiu, kaip godžiai spokso į mane
Pabaisos snukis.
Kur jis yra, pasakyti negaliu,
Bet kas jis toks, man regis, nujaučiu.

Tas monstras vis didėja!
Aš dairausi, bet nieko nematau.
Bet vis dėlto jaučiu,
Kad į snukį jam žiūriu.

Jo akys juodos,
O nasrai kaip ryklio!
Visas virpu ir drebu,
Jam alsuojant stingdančiu šalčiu.

Man darosi baisu.
Bet viskas - jau vėlu...
Jis vis didėja -
Pabaisa minta mano neviltim!

Mano ašaroms ištryškus,
Jo snukis viepias vis labiau.
Pabaisa prasismelkė manin,
Ji užvaldo mano protą vis ūmiau!

Mano koja (o gal jau ne?)
Žengia link krašto vis arčiau.
"Ar tai jau viskas?" -
"...T a i p..." - tai jis ar aš tariau?

Šiam pasauly yr gražių dalykų...
Bet tik laimingiesiems skirtų.
Laimingiesiems jų laimė rūpi...
Aš jiems nerūpiu - aš vaiduoklis tarp kitų!

Jei tik būtų nors viena neabejinga siela,
Kuriai būčiau aš brangus...
Žinau vieną mergaitę mielą,
Kurios veidukas man labai gražus...

Monstras pradeda nerimti:
Jis supranta, ką mąstau
Ir byloja man be žodžių:
"...Atsispyrei tik šį kartą..." - jo mintis skaitau.

O tada kitas balsas manyje prabyla:

Nejaugi tavęs nevilioja
Jos miela veidas ir daili krūtinė?
Poetai apie tokias eiliuoja,
Kad jos svaigina kaip degtinė.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Du balsai, skirtingos prigimties,
Mano sieloje kovoja.
Kaip įgyti išminties,
Atskirt, kuris teisus, kuris meluoja?

Apie Viktorija 1979 eilėraštį. Tiesiog klasika: mintis paprasta, aiški, rimas ir ritmas sklandūs ir parašyta rafinuotai, nebanaliai.

Atrakinsiu...

Sielos raktas - ypatinga dovana,
Lyg relikvija... slypi paslaptis jame.
Tai gija į tavo širdį, tai prasmė gili...
Aš į tavo sielą pasibelsiu, ar girdi?
Kai dvasią persmelks dargana,
Plaus skruostus ašara sūri...
Aš į tavo širdį pasibelsiu...ar girdi?
Kai šėls audra manam gyvenime,
Kai liūdesys ir neviltis apglėbs,
Duris į dvynę-sielą atrakinsiu...
Jausmų ugnies uždegt ateisiu
Ir savo skausmą nuraminsiu.
Kai liūdesys ir neviltis prislėgs...
Aš tavo širdį atrakinsiu...

Kas kuria eiles ir nori jomis dalintis rekomenduoju apsilankyti https://eilesissirdies0.webnode.com/