Eliatỹvas [lot. (casus) elativus < elatus — išneštas]: 1. finougrų kalbų atskirties linksnis, reiškiantis veikėjo arba veiksmo judėjimą iš šiuo linksniu pasakomo daikto; 2. absoliutinis (nesantykinis, nelyginamasis) aukščiausiasis arba aukštesnysis laipsnis.
