èlipsė [gr. elleipsis — trūkumas, praleidimas]: 1. mat. plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško atstumų nuo 2 pastovių taškų (židinių) suma yra pastovi; vienas kūgio pjūvių, gaunamas kertant plokštuma visas jo sudaromąsias; 2. lengvai numanomų žodžių
praleidimas, pvz., „aš — namo" vietoj „aš einu namo".