Enciklopedija
Patyręs
|
EMEND 80mg kietos kapsulės N1
1. vaistinio preparato pavadinimas EMEND 80 mg kietos kapsulės 2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis Vienoje kapsulėje yra 80 mg aprepitanto. Pagalbinė medžiaga: 80 mg sacharozės. Visos pagalbinės
medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 3. farmacinė forma Kieta kapsulė Kapsulės yra nepermatomos, jų korpusas ir dangtelis yra baltos spalvos, ant korpuso juodu rašalu radialiai pažymėta „461” ir „80 mg”. 4. klinikinė informacija 4.1 Terapinės
indikacijos Suaugusiesiems ūminio ir vėlesnio pykinimo bei vėmimo, susijusio su labai emetogeniška vėžio chemoterapija, kurios pagrindą sudaro cisplatina, profilaktikai. Suaugusiesiems pykinimo ir vėmimo, susijusio su vidutiniškai emetogeniška vėžio
chemoterapija, profilaktikai. EMEND 80 mg yra sudėtinio gydymo dalis (žr. 4.2 skyrių). 4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas Dozavimas EMEND vartojamas 3 dienas kartu su kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistu. Rekomenduojama EMEND dozė yra 125 mg, geriama (PO) vieną kartą per
parą vienos valandos laikotarpiu iki chemoterapijos pradžios 1-ąją dieną, 80 mg (PO) 2-ąją ir 3-iąją dienomis vartoti per burną (PO). 115 mg liofilizuoto aprepitanto pirmtaką fozaprepitantą gali pakeisti EMEND (125 mg) tik pirmąją dieną pagal chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo
(ChSPV) schemą, skiriant vartoti per burną 30 minučių laikotarpiu iki chemoterapijos pradžios arba 15 minučių infuziją į veną. Žiūrėkite fozaprepitanto Preparato charakteristikų santrauką. EMEND klinikinių tyrimų metu pykinimo ir vėmimo, susijusio su emetogeniška vėžio
chemoterapija, profilaktikai buvo taikomos tokios gydymo schemos: Labai emetogeniškos chemoterapijos schema 1-oji diena 2-oji diena 3-ioji diena 4-oji diena EMEND 125 mg PO 80 mg PO 80 mg PO neskiriama Deksametazonas 12 mg PO 8 mg PO 8 mg PO 8 mg PO Ondansetronas 32 mg IV
Neskiriama Neskiriama Neskiriama EMEND buvo geriamas 1 valandą prieš chemoterapiją 1-ąją dieną bei rytą 2-ąją ir 3-iąją dienomis. Deksametazono buvo skiriama 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną ir rytą 2–4-ąją dienomis. Deksametazono dozė buvo parenkama atsižvelgiant į veikliosios
medžiagos sąveikas. Ondansetrono buvo švirkščiama į veną 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną. 12 Vidutiniškai emetogeniškos chemoterapijos schema 1-oji diena 2-oji diena 3-ioji diena EMEND 125 mg PO 80 mg PO 80 mg PO Deksametazonas 12 mg PO Neskiriama
Neskiriama Ondansetronas 2 kartus po 8 mg PO Neskiriama Neskiriama EMEND buvo geriamas 1 valandą prieš chemoterapiją 1-ąją dieną bei rytą 2-ąją ir 3-iąją dienomis. Deksametazono buvo skiriama 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną. Deksametazono dozė buvo parenkama
atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas. Viena 8 mg ondansetrono kapsulė buvo skiriama nuo 30 iki 60 minučių prieš chemoterapiją ir viena 8 mg kapsulė – praėjus 8 val. po pirmosios dozės 1-ąją dieną. Duomenų apie derinio su kitais kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistais
veiksmingumą yra mažai. Papildomos informacijos apie EMEND vartojimą su kortikosteroidais pateikta 4.5 skyriuje. Žiūrėkite Preparatų charakteristikų santraukas, kartu skirdami vėmimą slopinančius vaistinius preparatus. Senyvi žmonės (≥ 65 metai) Senyviems žmonėms dozės
koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Lytis Dėl lyties dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Inkstų nepakankamumas Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu ar hemodializuojamiems dėl terminalinės inkstų ligos stadijos, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Kepenų
nepakankamumas Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų nepakankamumas, dozės koreguoti nereikia. Yra mažai duomenų apie asmenis, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ir nėra duomenų apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikai ir
paaugliai EMEND nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes nepakanka duomenų apie saugumą ir veiksmingumą. Vartojimo būdas Kietą kapsulę nuryti visą. Emend galima vartoti valgio metu arba nevalgius. 4.3 Kontraindikacijos Padidėjęs jautrumas veikliajai
arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Vartojimas kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar cizapridu (žr. 4.5 skyrių). 4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės Yra mažai duomenų apie pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ir nėra duomenų apie tuos,
kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas. EMEND šiems asmenims skirti atsargiai (žr. 5.2 skyrių). EMEND atsargiai skirti pacientams, kartu vartojantiems geriamų veikliųjų medžiagų, metabolizuojamų pirmiausia CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas, takrolimas,
sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir kvinidinas (žr. 4.5 skyrių). Be to, ypač atsargiai kartu vartoti irinotekano, nes toks derinys gali padidinti toksiškumą. 13 EMEND, vartojamas kartu su skalsių alkaloidų dariniais, kurie yra
CYP3A4 substratai, gali padidinti šių veikliųjų medžiagų koncentraciją plazmoje. Todėl dėl galimos toksinio skalsių preparatų poveikio rizikos būtina laikytis atsargumo priemonių. EMEND vartojant kartu su varfarinu, sumažėja protrombino laikas, apibūdinamas tarptautiniu normalizuotu
santykiu (International Normalised Ratio, INR). Pacientams, ilgai vartojantiems varfariną, INR reikia atidžiai stebėti chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo gydymo EMEND metu ir 2 savaites po kiekvieno 3 dienų EMEND kurso (žr. 4.5 skyrių). Vartojant EMEND ir 28 dienas po jo vartojimo
gali sumažėti hormoninių kontraceptikų efektyvumas. Vartojant EMEND ir 2 mėnesius po paskutiniosios jo dozės reikia taikyti alternatyvias ar papildomas kontracepcijos priemones (žr. 4.5 skyrių). EMEND vengti vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurie stipriai aktyvina CYP3A4
(pvz., rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes dėl šio derinio gali sumažėti aprepitanto koncentracija (žr. 4.5 skyrių). Nerekomenduojama EMEND vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum). Atsargiai EMEND vartoti
kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu, nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes, vartojant šiuos derinius, tikimasi, kad gali padidėti aprepitanto koncentracija
plazmoje (žr. 4.5 skyrių). EMEND sudėtyje yra sacharozės. Pacientams, kuriems yra įgimtų fruktozės netoleravimo, gliukozės ir galaktozės malabsorbcijos ar sacharazės ir izomaltazės nepakankamumo problemų, šio vaisto vartoti negalima. 4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir
kitokia sąveika Aprepitantas (125 mg/80 mg) yra CYP3A4 substratas ir vidutinio stiprumo inhibitorius ir induktorius. Jis taip pat indukuoja CYP2C9. Gydant EMEND slopinamas CYP3A4. Pavartojus EMEND pasireiškia laikina silpna CYP2C9, CYP3A4 indukcija bei gliukuronidacija. Neatrodo,
kad aprepitantas sąveikautų su glikoproteino P pernešėju, nes nenustatyta aprepitanto sąveikos su digoksinu. Aprepitanto poveikis kitų veikliųjų medžiagų farmakokinetikai CYP3A4 slopinimas Aprepitantas (125 mg/80 mg), kaip vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorius, gali padidinti
kartu vartojamų veikliųjų medžiagų, metabolizuojamų CYP3A4, koncentraciją plazmoje. Geriamųjų CYP3A4 substratų bendroji ekspozicija gali padidėti maždaug 3 kartus per 3-jų dienų gydymą EMEND. Tikėtina, kad aprepitanto poveikis sušvirkštų į veną CYP3A4 substratų
koncentracijai plazmoje bus mažesnis. EMEND negalima vartoti kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar cizapridu (žr. 4.3 skyrių). Dėl to, kad aprepitantas slopina CYP3A4, gali padidėti šių veikliųjų medžiagų koncentracija plazmoje ir atsirasti sunkių ar gyvybei grėsmingų
nepageidaujamų reakcijų.Kai kartu vartojama EMEND ir geriamų veikliųjų medžiagų, kurios pirmiausiai yra metabolizuojamos CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas, takrolimas, sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir kvinidinas,
būtina laikytis atsargumo priemonių (žr. 4.4 skyrių). Kortikosteroidai Deksametazonas. Įprastinę geriamąją deksametazono, vartojamo pagal schemą kartu su EMEND 125 mg/80 mg, dozę reikia sumažinti maždaug 50 %. Klinikinių chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo tyrimų metu
deksametazono dozė buvo parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveiką (žr. 4.2 skyrių). Kai 1-ąją dieną EMEND buvo skiriama 125 mg su 20 mg geriamojo deksametazono, o 2–5-ąją dienomis EMEND buvo skiriama po 80 mg per parą kartu su 8 mg geriamojo deksametazono, pastarojo, CYP3A4
substrato, AUC 1-ąją ir 5-ąją dieną buvo 2,2 karto didesnis. 14 Metilprednizolonas. Įprastinę intraveninę metilprednizolono, skiriamo kartu su 125 mg/80 mg EMEND, dozę reikia sumažinti 25 %, o įprastinę geriamąją metilprednizolono dozę – maždaug 50 %. EMEND,
kurio vartojama 125 mg 1-ąją dieną ir po 80 mg 2-ąją ir 3-iąją dienomis, padidina metilprednizolono, CYP3A4 substrato, AUC 1,3 karto 1-ąją dieną ir 2,5 karto 3-iąją dieną, kai 1-ąją dieną 125 mg metilprednizolono švirkščiama į veną, o 2-ąją ir 3-iąją dienomis geriama po 40 mg. Kai nuolat
gydoma metilprednizolonu, dėl aprepitanto indukuojamojo poveikio CYP3A4 metilprednizolono AUC gali sumažėti 2-osios savaitės nuo EMEND vartojimo pradžios pabaigoje. Tikėtina, kad poveikis bus ryškesnis vartojant geriamojo metilprednizolono. Chemoterapiniai vaistai. Farmakokinetiniuose
tyrimuose EMEND, pagal schemą pirmąją dieną skiriant 125 mg, antrąją ir trečiąją dienas po 80 mg per parą, neįtakojo docetakselio, skiriamo į veną pirmąją dieną, arba vinorelbino, skiriamo į veną pirmąją arba aštuntąją dieną, farmakokinetikos. Kadangi EMEND poveikis geriamųjų CYP3A4
substratų farmakokinetikai yra didesnis negu vartojamųjų į veną, sąveikos su geriamaisiais chemoterapiniais vaistais, kuriuos pirmiausia ar iš dalies metabolizuoja CYP3A4 (pvz., etopozidu, vinorelbinu) negalima atmesti. Patartina laikytis atsargumo priemonių, ir papildomai stebėti
pacientus, gaunančius tokius geriamuosius vaistus (žr. 4.4 skyrių). Imunosupresantai: 3 dienų CINV schemos skyrimo metu tikimasi praeinančio vidutinio imunosupresantų, metabolizuojamų CYP3A4 (pvz., ciklosporino, takrolimo, everolimo ir sirolimo) ekspozicijos padidėjimo ir po jo
einančio nedidelio sumažėjimo. Turint omenyje trumpą 3 dienų schemos trukmę ir nuo laiko priklausomus ribotus ekspozicijos pakitimus, imunosupresantų dozės mažinti nerekomenduojama, kuomet preparato skiriama kartu tu su EMEND 3 dienas. Midazolamas. Reikia atsižvelgti į galimą
padidėjusios midazolamo ar kitų CYP3A4 metabolizuojamų benzodiazepinų (alprazolamo, triazolamo) koncentracijos poveikį, kai šių vaistų vartojama kartu su EMEND (125 mg/80 mg). Kai vienkartinė 2 mg geriamojo midazolamo dozė buvo vartojama 1-ąją ir 5-ąją dieną kartu su 125 mg EMEND
1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2–5-ąją dienomis, EMEND padidino midazolamo, jautraus CYP3A4 substrato, AUC 2,3 karto 1-ąją dieną ir 3,3 karto 5-ąją dieną. Kito į veną skiriamo midazolamo tyrimo metu EMEND buvo vartojama po 125 mg per parą 1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir
3-iąją dienomis, o 2 mg midazolamo buvo sušvirkščiama į veną prieš trijų dienų EMEND kursą bei 4-ąją, 8-ąją ir 15-ąją dienomis. EMEND 25 % padidino midazolamo AUC 4-ąją dieną ir 19 % sumažino jo AUC 8-ąją dieną ir 4 % – 15-ąją dieną. Manoma, kad šis poveikis kliniškai
nereikšmingas. Kito į veną skiriamo arba geriamojo midazolamo tyrimo metu EMEND buvo vartojama po 125 mg 1- ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis kartu su 32 mg ondansetrono 1-ąją dieną, 12 mg deksametazono 1-ąją dieną ir po 8 mg nuo 2-osios iki 4-osios dienos. Šis
derinys (pvz., EMEND, ondansetronas ir deksametazonas) 16 % sumažino geriamojo midazolamo AUC 6-ąją dieną, 9 % – 8- ąją dieną, 7 % – 15-ąją dieną ir 17 % – 22-ąją dieną. Manoma, kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas. Be to, buvo atliktas papildomas į veną skiriamojo midazolamo ir
EMEND tyrimas. 2 mg midazolamo buvo suleista į veną praėjus valandai po to, kai buvo išgerta vienkartinė 125 mg EMEND dozė. Midazolamo AUC plazmoje padidėjo 1,5 karto. Manoma, kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas. Indukcija Aprepitantas, kaip nestiprus CYP2C9, CYP3A4 bei
gliukuronidacijos induktorius, gali sumažinti šiais būdais šalinamų substratų koncentraciją plazmoje. Šis poveikis gali išryškėti tik baigus vartoti EMEND. CYP2C9 ir CYP3A4 substratams indukcija yra laikina. Didžiausias poveikis pasireiškia praėjus 3–5 dienoms baigus 3 dienų gydymą
EMEND. Poveikis tęsiasi keletą dienų, po to lėtai mažėja ir per 2 savaites baigus vartoti EMEND tampa kliniškai nereikšmingas. Nedidelio stiprumo 15 gliukuronidacijos indukcija taip pat pasireiškia skiriant 80 mg geriamojo aprepitanto 7 dienas. Duomenų apie poveikį
CYP2C8 ir CYP2C19 nepakanka. Per šį laikotarpį atsargiai vartoti varfariną, acenokumarolį, tolbutamidą, fenitoiną ir kitas veikliąsias medžiagas, žinomai metabolizuojamas Cyp2c9. Varfarinas. Nuolat varfarino vartojantiems pacientams gydymo EMEND metu ir 2 savaites
po kiekvieno EMEND 3 dienų kurso chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti reikia atidžiai stebėti protrombino laiką (INR) (žr. 4.4 skyrių). Kai sveiki asmenys, kurių varfarino koncentracija buvo stabili nuolat jo vartojant, gavo vienkartinę 125 mg EMEND dozę 1-ąją dieną ir po
80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis, EMEND neveikė R(+) varfarino ir S(-) varfarino AUC, nustatyto 3-iąją dieną. Tačiau, praėjus 5 dienoms po EMEND kurso pabaigos, S(-) varfarino (CYP2C9 substrato) žemiausia koncentracija sumažėjo 34 %, o INR rodiklis – 14 %. Tolbutamidas. EMEND,
vartotas po 125 mg 1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis, 23 % sumažino tolbutamido (CYP2C9 substrato) AUC 4-ąją dieną, 28 % − 8-ąją dieną ir 15 % − 15- ąją dieną, kai vienkartinė 500 mg tolbutamido dozė buvo geriama prieš 3 dienų EMEND kursą ir 4- ąją,
8-ąją ir 15-ąją dienomis. Hormoniniai kontraceptikai. Vartojant EMEND ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių kontraceptikų efektyvumas. Geriant EMEND bei 2 mėnesius po paskutiniosios suvartotos jo dozės reikia taikyti alternatyvią ar papildomą
kontracepciją. Klinikiniame tyrime vienkartinės geriamojo kontraceptiko, kurio sudėtyje yra etinilestradiolio ir noretindrono, dozės buvo skiriamos nuo pirmosios iki 21 dienos kartu su 125 mg EMEND 8 dieną ir po 80 mg per parą 9 ir 10 dienas kartu su 32 mg ondansetrono į veną 8 dieną ir
12 mg geriamojo deksametazono 8 dieną ir po 8 mg per parą 9, 10 ir 11 dienas. Šiame tyrime nuo 9 iki 21 dienos žemiausia etinilestradiolio koncentracija sumažėjo 64 %, o noretindrono – 60 %. 5-HT3 antagonistai. Klinikinių sąveikos tyrimų metu aprepitantas kliniškai reikšmingai
neveikė ondansetrono, granisetrono arba hidrodolasetrono (dolasetrono veiklaus metabolito) farmakokinetikos. Kitų vaistų poveikis aprepitanto farmakokinetikai Atsargiai EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu,
vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu, nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes toks derinys, tikimasi, kad gali didinti aprepitanto koncentraciją plazmoje (žr. 4.4 skyrių). Vengti EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios stipriai indukuoja
CYP3A4 aktyvumą (pvz., rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes toks derinys gali sumažinti aprepitanto koncentraciją plazmoje ir EMEND efektyvumą. Nerekomenduojama EMEND vartoti kartu su augaliniais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės
(Hypericum perforatum). Ketokonazolas. Kai vienkartinė 125 mg aprepitanto dozė buvo skirta 5-ąją 400 mg per parą ketokonazolo, stipraus CYP3A4 inhibitoriaus, vartojimo dieną 10 dienų kurso metu, aprepitanto AUC padidėjo maždaug 5 kartus, o vidutinis galutinis jo pusinės eliminacijos
periodas − maždaug 3 kartus. Rifampicinas. Kai vienkartinė 375 mg aprepitanto dozė buvo skirta 9-ąją 600 mg per parą rifampicino, stipraus CYP3A4 induktoriaus, vartojimo dieną 14 dienų kurso metu, aprepitanto AUC sumažėjo 91 %, o vidutinis galutinis jo pusinės eliminacijos periodas
− 68 %. 4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis Aprepitanto galimas reprodukcinis toksiškumas nėra pakankamai apibūdintas, nes, tiriant gyvūnus, nebuvo pasiekta didesnė ekspozicija negu gydomoji žmonių ekspozicija, vartojant 125 mg/80 mg dozę. Šie tyrimai tiesioginio ar
netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar posnataliniam vystymuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių). Nežinoma 16 galima neurokininų reguliacijos pokyčių poveikio rizika reprodukcijai. EMEND nėštumo metu vartoti negalima,
išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Laktacijos laikotarpiu aprepitanto išsiskiria į žiurkių pieną. Nežinoma, ar aprepitanto išsiskiria į moters pieną, todėl, vartojant EMEND, žindyti nerekomenduojama. 4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus EMEND poveikio gebėjimui
vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vis dėlto vairuojant ar valdant mechanizmus reikia turėti omenyje, kad pavartojus EMEND buvo pastebėtas galvos svaigimas ir nuovargis (žr. 4.8 skyrių). 4.8 Nepageidaujamas poveikis Aprepitanto saugumas buvo įvertintas ištyrus maždaug
5 300 žmonių. Nepageidaujamos reakcijos, tyrėjo vertintos kaip susijusios su vaisto vartojimu, pacientams, kurie gavo labai emetogenišką chemoterapiją (LECh), pasitaikė maždaug 17 % aprepitantu gydytų pacientų lyginant su maždaug 13 % standartinį gydymą gavusių asmenų. Dėl nepageidaujamų
reakcijų gydymas buvo nutrauktas 0,6 % pacientų, vartojusių aprepitantą, lyginant su 0,4 % pacientų, gavusių standartinį gydymą. 2 klinikinių tyrimų sudėtinės analizės duomenimis, pacientams, kuriems buvo taikyta vidutiniškai emetogeniška chemoterapija (VECh), klinikinės nepageidaujamos
reakcijos pasitaikė maždaug 14 % aprepitantu gydytų pacientų, lyginant su maždaug 15 % standartinį gydymą gavusių asmenų. Dėl nepageidaujamų reakcijų gydymas buvo nutrauktas 0,7 % pacientų, vartojusių aprepitantą, lyginant su 0,2 % pacientų, gavusių standartinį gydymą. Dažniausios
nepageidaujamos reakcijos pacientams, kurie gavo labai emetogenišką chemoterapiją, ir dažniau pasireiškusios gydytiesiems aprepitantu negu vartojusiesiems standartinį gydymą, buvo žagsėjimas (4,6 % palyginti su 2,9 %), astenija arba nuovargis (2,9 % palyginti su 1,6 %),
padidėjusi alaninaminotransferazės (ALT) koncentracija (2,8 % palyginti su 1,5 %), vidurių užkietėjimas (2,2 % palyginti su 2,0 %), galvos skausmas (2,2 % palyginti su 1,8 %) ir anoreksija (2,0 % palyginti su 0,5 %). Dažniausia nepageidaujama reakcija pacientams, kurie gavo vidutiniškai
emetogenišką chemoterapiją ir dažniau pasireiškusi gydytiesiems aprepitantu negu vartojusiesiems standartinį gydymą, buvo nuovargis (1,4 % palyginti su 0,9 %). Toliau išvardytos tiek LECh, tiek VECh klinikinių tyrimų metu pastebėtos nepageidaujamos reakcijos pacientams, gydytiems
aprepitantu, ir jų buvo dažniau negu vartojant standartinį gydymą. Dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100, iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000, iki <1/100); reti (nuo ≥1/10 000, iki <1/1 000) ir labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas
(negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė Nepageidaujama reakcija Dažnis Tyrimai padidėjusi ALT, AST koncentracija padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija, hiperglikemija, mikroskopinė hematurija, hiponatremija, kūno svorio
sumažėjimas, neutrofilų skaičiaus sumažėjimas dažni nedažni Širdies sutrikimai bradikardija, širdies plakimai, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas nedažni Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai febrilinė neutropenija, anemija nedažni Nervų sistemos
sutrikimai galvos skausmas, galvos svaigimas nenormalūs sapnai, pažinimo funkcijos sutrikimas, letargija, mieguistumas dažni nedažni 17 Akių sutrikimai konjunktyvitas nedažni Ausų ir labirintų sutrikimai ūžimas ausyse nedažni Kvėpavimo sistemos,
krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai žagsėjimas faringitas, čiaudulys, kosulys, varvanti nosis, ryklės sudirginimas dažni nedažni Virškinimo trakto sutrikimai vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dispepsija, atsirūgimas kiaurinė dvylikapirštės žarnos opa,
pykinimas*, vėmimas*, rūgščių refliuksas, skonio sutrikimai, diskomfortas pakrūtinyje, vidurių užkietėjimas, gastroezofaginio refliukso liga, pilvo skausmas, burnos sausmė, enterokolitas, dujų susikaupimas žarnyne, stomatitas, pilvo pūtimas, kietos išmatos, neutropeninis
kolitas dažni nedažni Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai poliurija, dizurija, poliakiurija nedažni Odos ir poodinio audinio sutrikimai bėrimas, spuogai, fotosensibilizacija, hiperhidrozė, riebaluota oda, niežėjimas, odos pažeidimas, niežtintis
išbėrimas nedažni Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai raumenų mėšlungis, mialgija nedažni Metabolizmo ir mitybos sutrikimai anoreksija padidėjęs kūno svoris, polidipsija dažni nedažni Kraujagyslių sutrikimai kraujo samplūdis į veidą
nedažni Infekcijos ir infestacijos kandidozė, stafilokokinė infekcija nedažni Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai astenija arba nuovargis edema, diskomfortas krūtinėje, negalavimas, troškulys, šaltkrėtis, eisenos sutrikimai dažni nedažni Psichikos
sutrikimai sutrikusi orientacija, euforija, nerimas nedažni pranešama kaip apie nepageidaujamus reiškinius. Nepageidaujamų reakcijų pobūdis, vaistą vartojant klinikinių LECh ir VECh tyrimų metu kartotiniais ciklais iki 6 papildomų chemoterapijos ciklų, buvo panašus į nepageidaujamų
reakcijų, pasireiškusių per 1-ąjį ciklą, pobūdį. Dažniau negu taikant gydymą ondansetronu, aprepitantu (40 mg) nuo pooperacinio pykinimo ir vėmimo gydytiems pacientams pasitaikė šių papildomų nepageidaujamų reakcijų: viršutinės pilvo dalies skausmai, nenormalūs žarnų garsai, tarimo
sutrikimai, dusulys, sumažėjęs jautrumas, nemiga, vyzdžių susiaurėjimas, pykinimas, jutimo sutrikimai, diskomfortas skrandyje, regos aštrumo sumažėjimas, švokštimas. Be to, pacientams vartojusiems didesnę aprepitanto dozę klinikinių pooperacinio pykinimo ir vėmimo (POPV) tyrimų metu
nustatyti du sunkių nepageidaujamų reiškinių atvejai: vidurių užkietėjimas ir dalinis žarnų nepraeinamumas. Pranešta apie vieną Stevens-Johnson sindromo, sunkaus nepageidaujamo reiškinio, atvejį pacientui, vartojusiam aprepitantą su chemoterapija nuo vėžio. Apie vieną angioedemos ir
dilgėlinės atvejį buvo pranešta kaip apie sunkų nepageidaujamą reiškinį pacientui, vartojusiam aprepitantą ne CINV ir (arba) ne POPV tyrimo metu. Vaistiniam preparatui patekus į rinką 18 Vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką, pranešta apie šį
nepageidaujamą poveikį (dažnis nežinomas): Odos ir poodinio audinio sutrikimai: niežulys, bėrimas, dilgėlinė. Imuninės sistemos sutrikimai: padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksijos reakcijas. 4.9 Perdozavimas Nėra specifinės informacijos apie EMEND perdozavimo
gydymą. Vienam pacientui, išgėrusiam 1 440 mg aprepitanto, pasireiškė mieguistumas ir galvos skausmas. Perdozavus EMEND, jo vartojimą nutraukti ir taikyti bendrąsias pagalbos bei stebėjimo priemones. Dėl aprepitanto vėmimą slopinančio poveikio vaistų sukeliamas vėmimas gali būti
neefektyvus. Aprepitantas nepasišalina hemodializės būdu. 5. farmakologinės savybės 5.1 Farmakodinaminės savybės Farmakoterapinė grupė – vėmimą ir pykinimą slopinantys vaistai, ATC kodas – A04A D12. Aprepitantas yra selektyvus didelio afiniteto žmogaus
substancijos P neurokinino 1 (NK1) receptorių antagonistas. Per du randomizuotus, dvigubai aklus tyrimus, kuriuose dalyvavo 1 094 pacientai, gaunantys chemoterapiją, kurios sudėtyje buvo cisplatinos ≥ 70 mg/m2, aprepitanto derinys su ondansetronu ir deksametazonu (žr. 4.2
skyrių) buvo lyginamas su standartiniu vėmimą slopinančiu gydymu (placebu plius 32 mg ondansetrono, švirkščiamo į veną 1-ąją dieną, plius 20 mg geriamojo deksametazono 1-ąją dieną ir po 8 mg du kartus per parą 2–4-ąją dienomis). Efektyvumas buvo vertinamas pagal sudėtinį rodiklį –
visišką atsaką (be vėmimo epizodų ir be papildomo gydymo), visų pirma pirmojo ciklo metu. Atskirai buvo vertinami kiekvieno tyrimo rezultatai ir jungtiniai dviejų tyrimų rezultatai. Pagrindinių tyrimų rezultatų jungtinės analizės suvestinė pateikta 1
lentelėje. 19 1 lentelė Pacientų, gavusių labai emetogenišką chemoterapiją ir kuriems nustatytas atsakas, procentas pagal gydymo grupę ir fazę – 1 ciklas Jungtiniai rodikliai Aprepitanto schema (n=521)
† % Standartinis gydymas (n=524) † % Skirtumai* % (95 % pi) Visiškas atsakas (be vėmimo ir be papildomo gydymo) Bendras (0–120 valandų) 0–24 valandų 25–120
valandų 67,7 86,0 71,5 47,8 73,2 51,2 19,9 12,7 20,3 (14,0; 25,8) (7,9;
17,6) (14,5; 26,1) Atskiri rodikliai Be vėmimo (be vėmimo epizodų, neatsižvelgiant į papildomą gydymą) Bendras (0–120 valandų) 0–24 valandų 25–120
valandų 71,9 86,8 76,2 49,7 74,0 53,5 22,2 12,7 22,6 (16,4;
28,0) (8,0;17,5) (17,0; 28,2) Be reikšmingo pykinimo (didžiausias VAS < 25 mm 0–100 mm skalėje) Bendras (0–120 valandų) 25–120
valandų 72,1 74,0 64,9 66,9 7,2 7,1 (1,6; 12,8) (1,5; 12,6) buvo įtraukti į pirminę skirtumo santykio ir logistinio modelio
analizę. † Vieno aprepitanto grupės paciento duomenys buvo gauti tik ūminės fazės metu, todėl buvo pašalinti iš bendros ir vėlyvos fazės analizių; vieno standartinio gydymo grupės paciento duomenys buvo gauti tik vėlyvos fazės metu, todėl buvo pašalinti iš bendros ir ūminės fazės
analizių. Sudėtinės analizės metu nustatytas laikas iki pirmojo vėmimo pavaizduotas 1 pav. pagal Kaplan-Meier diagramą. 1 pav. Pacientų, gavusių labai emetogenišką chemoterapiją ir kurie nevėmė, procentas – 1 ciklas 0 12 24 36 48 60 72 84 96 108
120 0 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Pacientų procentas Aprepitanto schema (N=520) Standartinis gydymas
(N=523) Laikas (valandos) Abiejų tyrimų metu taip pat nustatytas statistiškai patikimas efektyvumo skirtumas. 20 Tų pačių dviejų klinikinių tyrimų metu 851 pacientas įtrauktas į išplėstinį kelių ciklų (iki 5 papildomų chemoterapijos ciklų) tyrimą. Aprepitantas
buvo efektyvus per visus gydymo ciklus. Per randomizuotą, dvigubai aklą tyrimą, kuriame dalyvavo 866 pacientai (864 moterys ir 2 vyrai), gaunantys chemoterapiją, kurios sudėtyje buvo 750–1500 mg/m2 ciklofosfamido arba 500– 1500 mg/m2 ciklofosfamido ir doksorubicino (≤ 60 mg/m2)
arba epirubicino (≤ 100 mg/m2), aprepitanto derinys su ondansetronu ir deksametazonu (žr. 4.2 skyrių) buvo lyginamas su standartiniu vėmimą slopinančiu gydymu (placebu plius 8 mg geriamojo ondansetrono 2 kartus per parą 1-ąją dieną ir kas 12 val. 2-ąją ir 3-ąją dienomis plius 20 mg
geriamojo deksametazono 1-ąją dieną). Veiksmingumas buvo vertinamas pagal sudėtinį rodiklį – visišką atsaką (be vėmimo epizodų ir be papildomo gydymo), visų pirma pirmojo ciklo metu. Pagrindinių tyrimo rezultatų suvestinė pateikta 2 lentelėje. 2 lentelė Pacientų, gavusių
vidutiniškai emetogenišką chemoterapiją ir kuriems nustatytas atsakas, procentas pagal gydymo grupę ir fazę – 1 ciklas Jungtiniai rodikliai Aprepitanto schema (n=433)
† % Standartinis gydymas (n=424) % Skirtumai* % (95 % pi) Visiškas atsakas (be vėmimo ir be papildomo gydymo) Bendras (0–120 valandų) 0–24 valandų 25–120
valandų 50,8 75,7 55,4 42,5 69,0 49,1 8,3 6,7 6,3 (1,6; 15,0) (0,7;
12,7) (-0,4; 13,0) Atskiri rodikliai Be vėmimo (be vėmimo epizodų, neatsižvelgiant į papildomą gydymą) Bendras (0–120 valandų) 0–24 valandų 25–120
valandų 75,7 87,5 80,8 58,7 77,3 69,1 17,0 10,2 11,7 (10,8;
23,2) (5,1;15,3) (5,9; 17,5) Be reikšmingo pykinimo (didžiausias VAS < 25 mm 0–100 mm skalėje) Bendras (0–120 valandų) 0–24 valandų 25–120
valandų 60,9 79,5 65,3 55,7 78,3 61,5 5,3 1,3 3,9 (-1,3; 11,9) (-4,2;
6,8) (-2,6; 10,3) ir tyrėjų grupę; tai buvo įtraukta į pirminę skirtumo santykio ir logistinio modelio analizę. † Vieno aprepitanto grupės paciento duomenys buvo gauti tik ūminės fazės metu, todėl buvo pašalinti iš bendros ir vėlyvos fazės analizių. To
paties klinikinio tyrimo metu 744 pacientai įtraukti į išplėstinį kelių ciklų (iki 3 papildomų chemoterapijos ciklų) tyrimą. Aprepitantas buvo veiksmingas per visus gydymo ciklus. Gydymo schema su aprepitantu buvo palygint
|