Tema sukurta: 2015.04.02 18:49
2011.03.15 16:00 Nauja žinutė
Vartotoajs neprisijungęs Peržiūrėti anketą


Enciklopedija
Enciklopedija
Patyręs
EMEND 80mg kietos kapsulės N1

1. vaistinio preparato pavadinimas
EMEND 80 mg kietos kapsulės
2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Vienoje kapsulėje yra 80 mg aprepitanto.
Pagalbinė medžiaga: 80 mg sacharozės.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. farmacinė forma
Kieta kapsulė
Kapsulės yra nepermatomos, jų korpusas ir dangtelis yra baltos spalvos, ant korpuso juodu rašalu
radialiai pažymėta „461” ir „80 mg”.
4. klinikinė informacija
4.1 Terapinės indikacijos
Suaugusiesiems ūminio ir vėlesnio pykinimo bei vėmimo, susijusio su labai emetogeniška vėžio
chemoterapija, kurios pagrindą sudaro cisplatina, profilaktikai.
Suaugusiesiems pykinimo ir vėmimo, susijusio su vidutiniškai emetogeniška vėžio chemoterapija,
profilaktikai.
EMEND 80 mg yra sudėtinio gydymo dalis (žr. 4.2 skyrių).
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
EMEND vartojamas 3 dienas kartu su kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistu. Rekomenduojama
EMEND dozė yra 125 mg, geriama (PO) vieną kartą per parą vienos valandos laikotarpiu iki
chemoterapijos pradžios 1-ąją dieną, 80 mg (PO) 2-ąją ir 3-iąją dienomis vartoti per burną (PO).
115 mg liofilizuoto aprepitanto pirmtaką fozaprepitantą gali pakeisti EMEND (125 mg) tik pirmąją
dieną pagal chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo (ChSPV) schemą, skiriant vartoti per burną
30 minučių laikotarpiu iki chemoterapijos pradžios arba 15 minučių infuziją į veną. Žiūrėkite
fozaprepitanto Preparato charakteristikų santrauką.
EMEND klinikinių tyrimų metu pykinimo ir vėmimo, susijusio su emetogeniška vėžio chemoterapija,
profilaktikai buvo taikomos tokios gydymo schemos:
Labai emetogeniškos chemoterapijos schema
1-oji diena 2-oji diena 3-ioji diena 4-oji diena
EMEND 125 mg PO 80 mg PO 80 mg PO neskiriama
Deksametazonas 12 mg PO 8 mg PO 8 mg PO 8 mg PO
Ondansetronas 32 mg IV Neskiriama Neskiriama Neskiriama
EMEND buvo geriamas 1 valandą prieš chemoterapiją 1-ąją dieną bei rytą 2-ąją ir 3-iąją dienomis.
Deksametazono buvo skiriama 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną ir rytą 2–4-ąją dienomis.
Deksametazono dozė buvo parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas.
Ondansetrono buvo švirkščiama į veną 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną.
12
Vidutiniškai emetogeniškos chemoterapijos schema
1-oji diena 2-oji diena 3-ioji diena
EMEND 125 mg PO 80 mg PO 80 mg PO
Deksametazonas 12 mg PO Neskiriama Neskiriama
Ondansetronas 2 kartus po
8 mg PO
Neskiriama Neskiriama
EMEND buvo geriamas 1 valandą prieš chemoterapiją 1-ąją dieną bei rytą 2-ąją ir 3-iąją dienomis.
Deksametazono buvo skiriama 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną. Deksametazono dozė buvo
parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas.
Viena 8 mg ondansetrono kapsulė buvo skiriama nuo 30 iki 60 minučių prieš chemoterapiją ir viena
8 mg kapsulė – praėjus 8 val. po pirmosios dozės 1-ąją dieną.
Duomenų apie derinio su kitais kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistais veiksmingumą yra mažai.
Papildomos informacijos apie EMEND vartojimą su kortikosteroidais pateikta 4.5 skyriuje. Žiūrėkite
Preparatų charakteristikų santraukas, kartu skirdami vėmimą slopinančius vaistinius preparatus.
Senyvi žmonės (≥ 65 metai)
Senyviems žmonėms dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).
Lytis
Dėl lyties dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).
Inkstų nepakankamumas
Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu ar hemodializuojamiems dėl terminalinės inkstų
ligos stadijos, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).
Kepenų nepakankamumas
Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų nepakankamumas, dozės koreguoti nereikia. Yra mažai
duomenų apie asmenis, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ir nėra duomenų
apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Vaikai ir paaugliai
EMEND nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes nepakanka duomenų apie
saugumą ir veiksmingumą.
Vartojimo būdas
Kietą kapsulę nuryti visą.
Emend galima vartoti valgio metu arba nevalgius.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Vartojimas kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar cizapridu (žr. 4.5 skyrių).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Yra mažai duomenų apie pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ir nėra
duomenų apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas. EMEND šiems asmenims skirti
atsargiai (žr. 5.2 skyrių).
EMEND atsargiai skirti pacientams, kartu vartojantiems geriamų veikliųjų medžiagų,
metabolizuojamų pirmiausia CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas,
takrolimas, sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir kvinidinas (žr.
4.5 skyrių). Be to, ypač atsargiai kartu vartoti irinotekano, nes toks derinys gali padidinti toksiškumą.
13
EMEND, vartojamas kartu su skalsių alkaloidų dariniais, kurie yra CYP3A4 substratai, gali padidinti
šių veikliųjų medžiagų koncentraciją plazmoje. Todėl dėl galimos toksinio skalsių preparatų poveikio
rizikos būtina laikytis atsargumo priemonių.
EMEND vartojant kartu su varfarinu, sumažėja protrombino laikas, apibūdinamas tarptautiniu
normalizuotu santykiu (International Normalised Ratio, INR). Pacientams, ilgai vartojantiems
varfariną, INR reikia atidžiai stebėti chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo gydymo EMEND
metu ir 2 savaites po kiekvieno 3 dienų EMEND kurso (žr. 4.5 skyrių).
Vartojant EMEND ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių kontraceptikų efektyvumas.
Vartojant EMEND ir 2 mėnesius po paskutiniosios jo dozės reikia taikyti alternatyvias ar papildomas
kontracepcijos priemones (žr. 4.5 skyrių).
EMEND vengti vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurie stipriai aktyvina CYP3A4 (pvz.,
rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes dėl šio derinio gali sumažėti aprepitanto
koncentracija (žr. 4.5 skyrių). Nerekomenduojama EMEND vartoti kartu su vaistiniais preparatais,
kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum).
Atsargiai EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą
(pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu,
nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes, vartojant šiuos derinius, tikimasi, kad gali padidėti
aprepitanto koncentracija plazmoje (žr. 4.5 skyrių).
EMEND sudėtyje yra sacharozės. Pacientams, kuriems yra įgimtų fruktozės netoleravimo, gliukozės ir
galaktozės malabsorbcijos ar sacharazės ir izomaltazės nepakankamumo problemų, šio vaisto vartoti
negalima.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Aprepitantas (125 mg/80 mg) yra CYP3A4 substratas ir vidutinio stiprumo inhibitorius ir induktorius.
Jis taip pat indukuoja CYP2C9. Gydant EMEND slopinamas CYP3A4. Pavartojus EMEND
pasireiškia laikina silpna CYP2C9, CYP3A4 indukcija bei gliukuronidacija. Neatrodo, kad
aprepitantas sąveikautų su glikoproteino P pernešėju, nes nenustatyta aprepitanto sąveikos su
digoksinu.
Aprepitanto poveikis kitų veikliųjų medžiagų farmakokinetikai
CYP3A4 slopinimas
Aprepitantas (125 mg/80 mg), kaip vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorius, gali padidinti kartu
vartojamų veikliųjų medžiagų, metabolizuojamų CYP3A4, koncentraciją plazmoje. Geriamųjų
CYP3A4 substratų bendroji ekspozicija gali padidėti maždaug 3 kartus per 3-jų dienų gydymą
EMEND. Tikėtina, kad aprepitanto poveikis sušvirkštų į veną CYP3A4 substratų koncentracijai
plazmoje bus mažesnis. EMEND negalima vartoti kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar
cizapridu (žr. 4.3 skyrių). Dėl to, kad aprepitantas slopina CYP3A4, gali padidėti šių veikliųjų
medžiagų koncentracija plazmoje ir atsirasti sunkių ar gyvybei grėsmingų nepageidaujamų
reakcijų.Kai kartu vartojama EMEND ir geriamų veikliųjų medžiagų, kurios pirmiausiai yra
metabolizuojamos CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas, takrolimas,
sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir kvinidinas, būtina laikytis
atsargumo priemonių (žr. 4.4 skyrių).
Kortikosteroidai
Deksametazonas. Įprastinę geriamąją deksametazono, vartojamo pagal schemą kartu su EMEND
125 mg/80 mg, dozę reikia sumažinti maždaug 50 %. Klinikinių chemoterapijos sukelto pykinimo ir
vėmimo tyrimų metu deksametazono dozė buvo parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos
sąveiką (žr. 4.2 skyrių). Kai 1-ąją dieną EMEND buvo skiriama 125 mg su 20 mg geriamojo
deksametazono, o 2–5-ąją dienomis EMEND buvo skiriama po 80 mg per parą kartu su 8 mg
geriamojo deksametazono, pastarojo, CYP3A4 substrato, AUC 1-ąją ir 5-ąją dieną buvo 2,2 karto
didesnis.
14
Metilprednizolonas. Įprastinę intraveninę metilprednizolono, skiriamo kartu su 125 mg/80 mg
EMEND, dozę reikia sumažinti 25 %, o įprastinę geriamąją metilprednizolono dozę – maždaug 50 %.
EMEND, kurio vartojama 125 mg 1-ąją dieną ir po 80 mg 2-ąją ir 3-iąją dienomis, padidina
metilprednizolono, CYP3A4 substrato, AUC 1,3 karto 1-ąją dieną ir 2,5 karto 3-iąją dieną, kai 1-ąją
dieną 125 mg metilprednizolono švirkščiama į veną, o 2-ąją ir 3-iąją dienomis geriama po 40 mg.
Kai nuolat gydoma metilprednizolonu, dėl aprepitanto indukuojamojo poveikio CYP3A4
metilprednizolono AUC gali sumažėti 2-osios savaitės nuo EMEND vartojimo pradžios pabaigoje.
Tikėtina, kad poveikis bus ryškesnis vartojant geriamojo metilprednizolono.
Chemoterapiniai vaistai. Farmakokinetiniuose tyrimuose EMEND, pagal schemą pirmąją dieną
skiriant 125 mg, antrąją ir trečiąją dienas po 80 mg per parą, neįtakojo docetakselio, skiriamo į veną
pirmąją dieną, arba vinorelbino, skiriamo į veną pirmąją arba aštuntąją dieną, farmakokinetikos.
Kadangi EMEND poveikis geriamųjų CYP3A4 substratų farmakokinetikai yra didesnis negu
vartojamųjų į veną, sąveikos su geriamaisiais chemoterapiniais vaistais, kuriuos pirmiausia ar iš dalies
metabolizuoja CYP3A4 (pvz., etopozidu, vinorelbinu) negalima atmesti. Patartina laikytis atsargumo
priemonių, ir papildomai stebėti pacientus, gaunančius tokius geriamuosius vaistus (žr. 4.4 skyrių).
Imunosupresantai:
3 dienų CINV schemos skyrimo metu tikimasi praeinančio vidutinio imunosupresantų,
metabolizuojamų CYP3A4 (pvz., ciklosporino, takrolimo, everolimo ir sirolimo) ekspozicijos
padidėjimo ir po jo einančio nedidelio sumažėjimo. Turint omenyje trumpą 3 dienų schemos trukmę ir
nuo laiko priklausomus ribotus ekspozicijos pakitimus, imunosupresantų dozės mažinti
nerekomenduojama, kuomet preparato skiriama kartu tu su EMEND 3 dienas.
Midazolamas. Reikia atsižvelgti į galimą padidėjusios midazolamo ar kitų CYP3A4 metabolizuojamų
benzodiazepinų (alprazolamo, triazolamo) koncentracijos poveikį, kai šių vaistų vartojama kartu su
EMEND (125 mg/80 mg).
Kai vienkartinė 2 mg geriamojo midazolamo dozė buvo vartojama 1-ąją ir 5-ąją dieną kartu su 125 mg
EMEND 1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2–5-ąją dienomis, EMEND padidino midazolamo, jautraus
CYP3A4 substrato, AUC 2,3 karto 1-ąją dieną ir 3,3 karto 5-ąją dieną.
Kito į veną skiriamo midazolamo tyrimo metu EMEND buvo vartojama po 125 mg per parą 1-ąją
dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis, o 2 mg midazolamo buvo sušvirkščiama į veną
prieš trijų dienų EMEND kursą bei 4-ąją, 8-ąją ir 15-ąją dienomis. EMEND 25 % padidino
midazolamo AUC 4-ąją dieną ir 19 % sumažino jo AUC 8-ąją dieną ir 4 % – 15-ąją dieną. Manoma,
kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas.
Kito į veną skiriamo arba geriamojo midazolamo tyrimo metu EMEND buvo vartojama po 125 mg 1-
ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis kartu su 32 mg ondansetrono 1-ąją dieną, 12 mg
deksametazono 1-ąją dieną ir po 8 mg nuo 2-osios iki 4-osios dienos. Šis derinys (pvz., EMEND,
ondansetronas ir deksametazonas) 16 % sumažino geriamojo midazolamo AUC 6-ąją dieną, 9 % – 8-
ąją dieną, 7 % – 15-ąją dieną ir 17 % – 22-ąją dieną. Manoma, kad šis poveikis kliniškai
nereikšmingas.
Be to, buvo atliktas papildomas į veną skiriamojo midazolamo ir EMEND tyrimas. 2 mg midazolamo
buvo suleista į veną praėjus valandai po to, kai buvo išgerta vienkartinė 125 mg EMEND dozė.
Midazolamo AUC plazmoje padidėjo 1,5 karto. Manoma, kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas.
Indukcija
Aprepitantas, kaip nestiprus CYP2C9, CYP3A4 bei gliukuronidacijos induktorius, gali sumažinti šiais
būdais šalinamų substratų koncentraciją plazmoje. Šis poveikis gali išryškėti tik baigus vartoti
EMEND. CYP2C9 ir CYP3A4 substratams indukcija yra laikina. Didžiausias poveikis pasireiškia
praėjus 3–5 dienoms baigus 3 dienų gydymą EMEND. Poveikis tęsiasi keletą dienų, po to lėtai mažėja
ir per 2 savaites baigus vartoti EMEND tampa kliniškai nereikšmingas. Nedidelio stiprumo
15
gliukuronidacijos indukcija taip pat pasireiškia skiriant 80 mg geriamojo aprepitanto 7 dienas.
Duomenų apie poveikį CYP2C8 ir CYP2C19 nepakanka. Per šį laikotarpį atsargiai vartoti varfariną,
acenokumarolį, tolbutamidą, fenitoiną ir kitas veikliąsias medžiagas, žinomai metabolizuojamas
Cyp2c9.
Varfarinas. Nuolat varfarino vartojantiems pacientams gydymo EMEND metu ir 2 savaites po
kiekvieno EMEND 3 dienų kurso chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti reikia atidžiai
stebėti protrombino laiką (INR) (žr. 4.4 skyrių). Kai sveiki asmenys, kurių varfarino koncentracija
buvo stabili nuolat jo vartojant, gavo vienkartinę 125 mg EMEND dozę 1-ąją dieną ir po 80 mg per
parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis, EMEND neveikė R(+) varfarino ir S(-) varfarino AUC, nustatyto 3-iąją
dieną. Tačiau, praėjus 5 dienoms po EMEND kurso pabaigos, S(-) varfarino (CYP2C9 substrato)
žemiausia koncentracija sumažėjo 34 %, o INR rodiklis – 14 %.
Tolbutamidas. EMEND, vartotas po 125 mg 1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis,
23 % sumažino tolbutamido (CYP2C9 substrato) AUC 4-ąją dieną, 28 % − 8-ąją dieną ir 15 % − 15-
ąją dieną, kai vienkartinė 500 mg tolbutamido dozė buvo geriama prieš 3 dienų EMEND kursą ir 4-
ąją, 8-ąją ir 15-ąją dienomis.
Hormoniniai kontraceptikai. Vartojant EMEND ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių
kontraceptikų efektyvumas. Geriant EMEND bei 2 mėnesius po paskutiniosios suvartotos jo dozės
reikia taikyti alternatyvią ar papildomą kontracepciją.
Klinikiniame tyrime vienkartinės geriamojo kontraceptiko, kurio sudėtyje yra etinilestradiolio ir
noretindrono, dozės buvo skiriamos nuo pirmosios iki 21 dienos kartu su 125 mg EMEND 8 dieną ir
po 80 mg per parą 9 ir 10 dienas kartu su 32 mg ondansetrono į veną 8 dieną ir 12 mg geriamojo
deksametazono 8 dieną ir po 8 mg per parą 9, 10 ir 11 dienas. Šiame tyrime nuo 9 iki 21 dienos
žemiausia etinilestradiolio koncentracija sumažėjo 64 %, o noretindrono – 60 %.
5-HT3 antagonistai. Klinikinių sąveikos tyrimų metu aprepitantas kliniškai reikšmingai neveikė
ondansetrono, granisetrono arba hidrodolasetrono (dolasetrono veiklaus metabolito) farmakokinetikos.
Kitų vaistų poveikis aprepitanto farmakokinetikai
Atsargiai EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą
(pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu,
nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes toks derinys, tikimasi, kad gali didinti aprepitanto
koncentraciją plazmoje (žr. 4.4 skyrių).
Vengti EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios stipriai indukuoja CYP3A4
aktyvumą (pvz., rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes toks derinys gali
sumažinti aprepitanto koncentraciją plazmoje ir EMEND efektyvumą. Nerekomenduojama EMEND
vartoti kartu su augaliniais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum
perforatum).
Ketokonazolas. Kai vienkartinė 125 mg aprepitanto dozė buvo skirta 5-ąją 400 mg per parą
ketokonazolo, stipraus CYP3A4 inhibitoriaus, vartojimo dieną 10 dienų kurso metu, aprepitanto AUC
padidėjo maždaug 5 kartus, o vidutinis galutinis jo pusinės eliminacijos periodas − maždaug 3 kartus.
Rifampicinas. Kai vienkartinė 375 mg aprepitanto dozė buvo skirta 9-ąją 600 mg per parą rifampicino,
stipraus CYP3A4 induktoriaus, vartojimo dieną 14 dienų kurso metu, aprepitanto AUC sumažėjo
91 %, o vidutinis galutinis jo pusinės eliminacijos periodas − 68 %.
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Aprepitanto galimas reprodukcinis toksiškumas nėra pakankamai apibūdintas, nes, tiriant gyvūnus,
nebuvo pasiekta didesnė ekspozicija negu gydomoji žmonių ekspozicija, vartojant 125 mg/80 mg
dozę. Šie tyrimai tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar
vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar posnataliniam vystymuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių). Nežinoma
16
galima neurokininų reguliacijos pokyčių poveikio rizika reprodukcijai. EMEND nėštumo metu vartoti
negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.
Laktacijos laikotarpiu aprepitanto išsiskiria į žiurkių pieną. Nežinoma, ar aprepitanto išsiskiria į
moters pieną, todėl, vartojant EMEND, žindyti nerekomenduojama.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
EMEND poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vis dėlto vairuojant ar
valdant mechanizmus reikia turėti omenyje, kad pavartojus EMEND buvo pastebėtas galvos svaigimas
ir nuovargis (žr. 4.8 skyrių).
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Aprepitanto saugumas buvo įvertintas ištyrus maždaug 5 300 žmonių.
Nepageidaujamos reakcijos, tyrėjo vertintos kaip susijusios su vaisto vartojimu, pacientams, kurie
gavo labai emetogenišką chemoterapiją (LECh), pasitaikė maždaug 17 % aprepitantu gydytų pacientų
lyginant su maždaug 13 % standartinį gydymą gavusių asmenų. Dėl nepageidaujamų reakcijų
gydymas buvo nutrauktas 0,6 % pacientų, vartojusių aprepitantą, lyginant su 0,4 % pacientų, gavusių
standartinį gydymą. 2 klinikinių tyrimų sudėtinės analizės duomenimis, pacientams, kuriems buvo
taikyta vidutiniškai emetogeniška chemoterapija (VECh), klinikinės nepageidaujamos reakcijos
pasitaikė maždaug 14 % aprepitantu gydytų pacientų, lyginant su maždaug 15 % standartinį gydymą
gavusių asmenų. Dėl nepageidaujamų reakcijų gydymas buvo nutrauktas 0,7 % pacientų, vartojusių
aprepitantą, lyginant su 0,2 % pacientų, gavusių standartinį gydymą.
Dažniausios nepageidaujamos reakcijos pacientams, kurie gavo labai emetogenišką chemoterapiją, ir
dažniau pasireiškusios gydytiesiems aprepitantu negu vartojusiesiems standartinį gydymą, buvo
žagsėjimas (4,6 % palyginti su 2,9 %), astenija arba nuovargis (2,9 % palyginti su 1,6 %), padidėjusi
alaninaminotransferazės (ALT) koncentracija (2,8 % palyginti su 1,5 %), vidurių užkietėjimas (2,2 %
palyginti su 2,0 %), galvos skausmas (2,2 % palyginti su 1,8 %) ir anoreksija (2,0 % palyginti su
0,5 %). Dažniausia nepageidaujama reakcija pacientams, kurie gavo vidutiniškai emetogenišką
chemoterapiją ir dažniau pasireiškusi gydytiesiems aprepitantu negu vartojusiesiems standartinį
gydymą, buvo nuovargis (1,4 % palyginti su 0,9 %).
Toliau išvardytos tiek LECh, tiek VECh klinikinių tyrimų metu pastebėtos nepageidaujamos reakcijos
pacientams, gydytiems aprepitantu, ir jų buvo dažniau negu vartojant standartinį gydymą.
Dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100, iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000, iki
<1/100); reti (nuo ≥1/10 000, iki <1/1 000) ir labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti
įvertintas pagal turimus duomenis).
Organų sistemų klasė Nepageidaujama reakcija Dažnis
Tyrimai padidėjusi ALT, AST koncentracija
padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija,
hiperglikemija, mikroskopinė hematurija,
hiponatremija, kūno svorio sumažėjimas,
neutrofilų skaičiaus sumažėjimas
dažni
nedažni
Širdies sutrikimai bradikardija, širdies plakimai, širdies ir
kraujagyslių sistemos sutrikimas
nedažni
Kraujo ir limfinės sistemos
sutrikimai
febrilinė neutropenija, anemija nedažni
Nervų sistemos sutrikimai galvos skausmas, galvos svaigimas
nenormalūs sapnai, pažinimo funkcijos
sutrikimas, letargija, mieguistumas
dažni
nedažni
17
Akių sutrikimai konjunktyvitas nedažni
Ausų ir labirintų sutrikimai ūžimas ausyse nedažni
Kvėpavimo sistemos, krūtinės
ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
žagsėjimas
faringitas, čiaudulys, kosulys, varvanti nosis,
ryklės sudirginimas
dažni
nedažni
Virškinimo trakto sutrikimai
vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dispepsija,
atsirūgimas
kiaurinė dvylikapirštės žarnos opa, pykinimas*,
vėmimas*, rūgščių refliuksas, skonio sutrikimai,
diskomfortas pakrūtinyje, vidurių užkietėjimas,
gastroezofaginio refliukso liga, pilvo skausmas,
burnos sausmė, enterokolitas, dujų susikaupimas
žarnyne, stomatitas, pilvo pūtimas, kietos
išmatos, neutropeninis kolitas
dažni
nedažni
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai poliurija, dizurija, poliakiurija nedažni
Odos ir poodinio audinio
sutrikimai
bėrimas, spuogai, fotosensibilizacija,
hiperhidrozė, riebaluota oda, niežėjimas, odos
pažeidimas, niežtintis išbėrimas
nedažni
Skeleto, raumenų ir jungiamojo
audinio sutrikimai
raumenų mėšlungis, mialgija nedažni
Metabolizmo ir mitybos
sutrikimai
anoreksija
padidėjęs kūno svoris, polidipsija
dažni
nedažni
Kraujagyslių sutrikimai kraujo samplūdis į veidą nedažni
Infekcijos ir infestacijos kandidozė, stafilokokinė infekcija nedažni
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo
vietos pažeidimai
astenija arba nuovargis
edema, diskomfortas krūtinėje, negalavimas,
troškulys, šaltkrėtis, eisenos sutrikimai
dažni
nedažni
Psichikos sutrikimai sutrikusi orientacija, euforija, nerimas nedažni
pranešama kaip apie nepageidaujamus reiškinius.
Nepageidaujamų reakcijų pobūdis, vaistą vartojant klinikinių LECh ir VECh tyrimų metu kartotiniais
ciklais iki 6 papildomų chemoterapijos ciklų, buvo panašus į nepageidaujamų reakcijų, pasireiškusių
per 1-ąjį ciklą, pobūdį.
Dažniau negu taikant gydymą ondansetronu, aprepitantu (40 mg) nuo pooperacinio pykinimo ir
vėmimo gydytiems pacientams pasitaikė šių papildomų nepageidaujamų reakcijų: viršutinės pilvo
dalies skausmai, nenormalūs žarnų garsai, tarimo sutrikimai, dusulys, sumažėjęs jautrumas, nemiga,
vyzdžių susiaurėjimas, pykinimas, jutimo sutrikimai, diskomfortas skrandyje, regos aštrumo
sumažėjimas, švokštimas.
Be to, pacientams vartojusiems didesnę aprepitanto dozę klinikinių pooperacinio pykinimo ir vėmimo
(POPV) tyrimų metu nustatyti du sunkių nepageidaujamų reiškinių atvejai: vidurių užkietėjimas ir
dalinis žarnų nepraeinamumas.
Pranešta apie vieną Stevens-Johnson sindromo, sunkaus nepageidaujamo reiškinio, atvejį pacientui,
vartojusiam aprepitantą su chemoterapija nuo vėžio.
Apie vieną angioedemos ir dilgėlinės atvejį buvo pranešta kaip apie sunkų nepageidaujamą reiškinį
pacientui, vartojusiam aprepitantą ne CINV ir (arba) ne POPV tyrimo metu.
Vaistiniam preparatui patekus į rinką
18
Vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką, pranešta apie šį nepageidaujamą poveikį
(dažnis nežinomas):
Odos ir poodinio audinio sutrikimai: niežulys, bėrimas, dilgėlinė.
Imuninės sistemos sutrikimai: padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksijos reakcijas.
4.9 Perdozavimas
Nėra specifinės informacijos apie EMEND perdozavimo gydymą.
Vienam pacientui, išgėrusiam 1 440 mg aprepitanto, pasireiškė mieguistumas ir galvos skausmas.
Perdozavus EMEND, jo vartojimą nutraukti ir taikyti bendrąsias pagalbos bei stebėjimo priemones.
Dėl aprepitanto vėmimą slopinančio poveikio vaistų sukeliamas vėmimas gali būti neefektyvus.
Aprepitantas nepasišalina hemodializės būdu.
5. farmakologinės savybės
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – vėmimą ir pykinimą slopinantys vaistai, ATC kodas – A04A D12.
Aprepitantas yra selektyvus didelio afiniteto žmogaus substancijos P neurokinino 1 (NK1) receptorių
antagonistas.
Per du randomizuotus, dvigubai aklus tyrimus, kuriuose dalyvavo 1 094 pacientai, gaunantys
chemoterapiją, kurios sudėtyje buvo cisplatinos ≥ 70 mg/m2, aprepitanto derinys su ondansetronu ir
deksametazonu (žr. 4.2 skyrių) buvo lyginamas su standartiniu vėmimą slopinančiu gydymu (placebu
plius 32 mg ondansetrono, švirkščiamo į veną 1-ąją dieną, plius 20 mg geriamojo deksametazono 1-ąją
dieną ir po 8 mg du kartus per parą 2–4-ąją dienomis).
Efektyvumas buvo vertinamas pagal sudėtinį rodiklį – visišką atsaką (be vėmimo epizodų ir be
papildomo gydymo), visų pirma pirmojo ciklo metu. Atskirai buvo vertinami kiekvieno tyrimo
rezultatai ir jungtiniai dviejų tyrimų rezultatai.
Pagrindinių tyrimų rezultatų jungtinės analizės suvestinė pateikta 1 lentelėje.
19
1 lentelė
Pacientų, gavusių labai emetogenišką chemoterapiją ir kuriems nustatytas atsakas, procentas pagal
gydymo grupę ir fazę – 1 ciklas
Jungtiniai rodikliai
Aprepitanto
schema
(n=521) †
%
Standartinis
gydymas
(n=524) †
%
Skirtumai*
% (95 % pi)
Visiškas atsakas (be vėmimo ir be papildomo gydymo)
Bendras (0–120 valandų)
0–24 valandų
25–120 valandų
67,7
86,0
71,5
47,8
73,2
51,2
19,9
12,7
20,3
(14,0; 25,8)
(7,9; 17,6)
(14,5; 26,1)
Atskiri rodikliai
Be vėmimo (be vėmimo epizodų, neatsižvelgiant į papildomą gydymą)
Bendras (0–120 valandų)
0–24 valandų
25–120 valandų
71,9
86,8
76,2
49,7
74,0
53,5
22,2
12,7
22,6
(16,4; 28,0)
(8,0;17,5)
(17,0; 28,2)
Be reikšmingo pykinimo (didžiausias VAS < 25 mm 0–100 mm skalėje)
Bendras (0–120 valandų)
25–120 valandų
72,1
74,0
64,9
66,9
7,2
7,1
(1,6; 12,8)
(1,5; 12,6)
buvo įtraukti į pirminę skirtumo santykio ir logistinio modelio analizę.
† Vieno aprepitanto grupės paciento duomenys buvo gauti tik ūminės fazės metu, todėl buvo pašalinti
iš bendros ir vėlyvos fazės analizių; vieno standartinio gydymo grupės paciento duomenys buvo
gauti tik vėlyvos fazės metu, todėl buvo pašalinti iš bendros ir ūminės fazės analizių.
Sudėtinės analizės metu nustatytas laikas iki pirmojo vėmimo pavaizduotas 1 pav. pagal Kaplan-Meier
diagramą.
1 pav.
Pacientų, gavusių labai emetogenišką chemoterapiją ir kurie nevėmė, procentas –
1 ciklas
0 12 24 36 48 60 72 84 96 108 120
0
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
Pacientų procentas
Aprepitanto schema (N=520)
Standartinis gydymas (N=523)
Laikas (valandos)
Abiejų tyrimų metu taip pat nustatytas statistiškai patikimas efektyvumo skirtumas.
20
Tų pačių dviejų klinikinių tyrimų metu 851 pacientas įtrauktas į išplėstinį kelių ciklų (iki 5 papildomų
chemoterapijos ciklų) tyrimą. Aprepitantas buvo efektyvus per visus gydymo ciklus.
Per randomizuotą, dvigubai aklą tyrimą, kuriame dalyvavo 866 pacientai (864 moterys ir 2 vyrai),
gaunantys chemoterapiją, kurios sudėtyje buvo 750–1500 mg/m2 ciklofosfamido arba 500–
1500 mg/m2 ciklofosfamido ir doksorubicino (≤ 60 mg/m2) arba epirubicino (≤ 100 mg/m2),
aprepitanto derinys su ondansetronu ir deksametazonu (žr. 4.2 skyrių) buvo lyginamas su standartiniu
vėmimą slopinančiu gydymu (placebu plius 8 mg geriamojo ondansetrono 2 kartus per parą 1-ąją
dieną ir kas 12 val. 2-ąją ir 3-ąją dienomis plius 20 mg geriamojo deksametazono 1-ąją dieną).
Veiksmingumas buvo vertinamas pagal sudėtinį rodiklį – visišką atsaką (be vėmimo epizodų ir be
papildomo gydymo), visų pirma pirmojo ciklo metu.
Pagrindinių tyrimo rezultatų suvestinė pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė
Pacientų, gavusių vidutiniškai emetogenišką chemoterapiją ir kuriems nustatytas atsakas, procentas
pagal gydymo grupę ir fazę – 1 ciklas
Jungtiniai rodikliai
Aprepitanto
schema
(n=433) †
%
Standartinis
gydymas
(n=424)
%
Skirtumai*
% (95 % pi)
Visiškas atsakas (be vėmimo ir be papildomo gydymo)
Bendras (0–120 valandų)
0–24 valandų
25–120 valandų
50,8
75,7
55,4
42,5
69,0
49,1
8,3
6,7
6,3
(1,6; 15,0)
(0,7; 12,7)
(-0,4; 13,0)
Atskiri rodikliai
Be vėmimo (be vėmimo epizodų, neatsižvelgiant į papildomą gydymą)
Bendras (0–120 valandų)
0–24 valandų
25–120 valandų
75,7
87,5
80,8
58,7
77,3
69,1
17,0
10,2
11,7
(10,8; 23,2)
(5,1;15,3)
(5,9; 17,5)
Be reikšmingo pykinimo (didžiausias VAS < 25 mm 0–100 mm skalėje)
Bendras (0–120 valandų)
0–24 valandų
25–120 valandų
60,9
79,5
65,3
55,7
78,3
61,5
5,3
1,3
3,9
(-1,3; 11,9)
(-4,2; 6,8)
(-2,6; 10,3)
ir tyrėjų grupę; tai buvo įtraukta į pirminę skirtumo santykio ir logistinio modelio analizę.
† Vieno aprepitanto grupės paciento duomenys buvo gauti tik ūminės fazės metu, todėl buvo pašalinti
iš bendros ir vėlyvos fazės analizių.
To paties klinikinio tyrimo metu 744 pacientai įtraukti į išplėstinį kelių ciklų (iki 3 papildomų
chemoterapijos ciklų) tyrimą. Aprepitantas buvo veiksmingas per visus gydymo ciklus.
Gydymo schema su aprepitantu buvo palygint
Cituoti
Atsakyti
Registruokis ir diskutuok!
© 2006 – 2019 Forumas "Draugas.lt"  |  Privatumo politika  |  Naudojimosi taisyklės  |  Reklama  |  Kontaktai