Eter|is (1) 1. senovės graikų mitologijoje - viršutinis skaidriausias oro sluoksnis, dievų buveinė. 2. knyg. oro erdvė - radijo bangų sklidimo terpė: ~yje - nauja daina. eiti į ~į, priimti iš ~io,
perduoti į ~į. 3. fiz., fil. istor.
tariamoji tarpinė aplinka, pripildanti pasaulio erdvę ir tarpus tarp medžiagos dalelyčių. 4. chem. labai lakus, stipraus kvapo skystis
