Filosofinės knygos

Sveiki, norėčiau kad pasidalintumėte kas esate skaitę kokių gerų fislosofinių knygų, kokios jums patiko ir kodėl. Taip pat kaip vertinate pastaruoju metu labai išpopuliarėjusią populiariąją psichologiją, kurioje dažnai moko lyderystės, kaip daryti įtaką žmonėms ir panašiai, tačiau nebenagrinėjama pati žmogaus egzistencija. Asmeniškai aš labiau vertinu gryną tyrą seną filosofiją ir manau, kad žmogui išmokusiam filosofojos nebereikės psichologijos. Čia mano asmeninė nuomonė, jei kas turit kitokią dėstykit savo. Ačiū :)

teko skaityt Makso Vėberio Protestantiškąją etiką, skaičiau nes reikėjo būt skaičius, bet į pabaigą visai patiko.

Arba žmogui išmokusiam psichologiją nebereikės filosofijos:) o šiaip tiesiog tikroji psichologija neprieinama knygynuose. dėl filosofijos nežinau tiksliai, bet keletą filosofijos knygų nagrinėtų universitete mačiau ir knygynuose.

"kaip vertinate pastaruoju metu labai išpopuliarėjusią populiariąją psichologiją, kurioje dažnai moko lyderystės, kaip daryti įtaką žmonėms ir panašiai, tačiau nebenagrinėjama pati žmogaus egzistencija" khem, visų pirma, o egzistencija turi būt nagrinėjama? ar apskritai tai yra pats verčiausias dalykas nagrinėjimui? populiariosios psichologijos nelaikau psichologija

Gryna sena filosofija - Aristotelis, Platonas, Seneka, Kantas, Freud'as ir t.t. Jei įdomu, tai manau tikrai rasi klasikos. Jei nesinori tokių „sunkiasvorių" - prieš metus skaičiau Džordžo Orvelo romaną „1984" - tikrai paliko įspūdį būtent iš filosofinės pusės. Labai rekomenduoju, jei dar neskaitei.

Kartais prieinama, bet dažniausiai dūlėja giliausiuose kampuose. Galima bandyti ieškoti internete ar ne tuose populiariausiuiose knygynuose. Taip pat ir užsienio kalbomis, manau, didesnis pasirinkimas.

Būtent, tai tiesiog marketingas. ten ne psichologija, o gražūs žmonėms patinkantys žodžiai ir pasvaisčiojimai bei skambūs pavadinimai tokie kaip :jūsų pasąmonės galia; kaip įsigyti draugų, ..

jeigu tie žodžiai įkvepia, tai kodėl ne? man visai patinka..

Taip, gali būti. Jeigu įkvepia. Bet jeigu skaitai ir mintyse plaukia "na ir bullshit...", tai tikrai neįkvėps. :D

kartais tokiu būdu gali būti padaromos tam tikros klaidos... kai klaidingi žodžiai įkvepia..

kartais gali masina nutrenkti, kai per gatve eini.

na papildoma motyvacija gerai, aišku reik ir savo galva naudotis :) ne tik kaip parašyta.. :)

Va čia tai, reali filosofija

Klaidingi ne žodžiai, o "klaidingas" jų supratimas. Tekstas tas pats, o interpretuoja žmonės skirtingai, nes patys jie skirtingi. Vienam tas tekstas bus "teisingas" ir tinkamas, kitam visiškas šikpopierius. Ir gal geriau tegu skaito žmonės pasąmonės galias ir ką nors iš to gero sau pasiima negu bando įveikti jiems neįkandamus filosofinius kūrinius, kuriems tik sugaišta laiką, nes vis tiek nieko nesupranta perskaitę.

būtent!!! ir velniam ta trigonometrija ir pan., vis tiek neiks šiandi jos nesupranta. ir venlniam ta mokykla

Taip ir nesupratau, tu čia rimtai ar pasišaipei tik. :(
Mokyklos reikia, bet kai kada joje moko tai, ko gyvenime galbūt neprireiks. Bėda tame, kad žmonės skirtingi, gyvenimai jų irgi skirtingi, tačiau pernelyg sudėtinga nuspėti, kaip jie gyvens ir ko reikia mokyti, todėl yra va ten kažkoks bendras planas ir visi mokosi... Vieniems vienų dalykų prireikia paskui,kitiems kitų. Nors nemanau, kad bendros žinios apie daug ką dar kažkam pakenkė.

beda ta, kad kas mokoma mokykloj, nebutinai turi but tiesiogiai pritaikoma praktikoj. Yra lavinamas pats intelektas, gebejimas greiciau sprest, planuot ir t.t. Trigonometrija mokoma ne tam, jog tau jos butinai reikes, tam, kad moketum mastyt, kad mastymas butu labilus. Siais laikais taip supaprastina ugdymo prasme...

Kur čia taip? Aš irgi ten noriu, grįžčiau į vidurinę.
Kaip pas mumis univere sakom - univeras mus išmokė chaltūrint
Tai lygiai taip pat vidurinė išmoko būt robotu, prisitaikančiu atlikt tam tikras funkcijas ir bijančiu iškrypt iš nuobodžios gyvenimo tiesės.
Bet koks mokymasis lavina (eilėraščių mokymasis, trigonometrija, sudoku ir t.t.), bet kai kurie išmokti dalykai vadinami "nenaudingais" tada, kai neturi tiesioginio praktinio pritaikymo (nors dabar einu nusikąst liežuvį dėl to, kad kažkada sakiau, jog man trigonometrijos nereikės ). Tiesa, su tuo praktiniu pritaikymu irgi būna - kai nemoki, nenaudoji, tai ir manai, kad tau to visai nereikia. Žinau moterį, kuri ABSOLIUČIAI nemoka skaičiuot (sutrikimas ten kažkoks), turi 20 lt kišenėj ir nežino, ką už juos gali nusipirkti parduotuvėj. Na ir ką, gyvena kažkaip žmogus. O vat aš nuolat randu, kur matematines žinias pritaikyt: ar kokius traukinio vagonus suskaičiuoju, ar šlaitinio stogo kampą man reik paskaičiuot, ar visų langų plotus. Na, čia gal kvailystė, bet tarkim, randu kuo užsiimti kokią laisvę minutę, kai ko nors laukiu ar pasivaikščiodama. Ir protas lavinasi, viską mintinai skaičiuoju ar rankiniu būdu ant popieriaus.
Emm.... bet su filosofija tai mažai kas bendro.

aukštesnė intelektualinė veikla nėra tik skaičiavimas. ta pati logika eina per matke ir taip toliau. čia niekas apksritai neturi turėt tokio tiesioginio realaus pritaikymo, moko mąstyt, kad neitų pas kokį healerį gydytis, kad nepalaikytų kokio andriukaičio, kad nepikrtų ecogenic kamuolio ir t.t. Šiuo metu aš negaliu su daugeliu diskutuot, nes tas daugelis nesugeba suprast sakinio esmės -_-

ir kokiam čia univere jus išmokė chalturint? 0_o