FOTINIJA RYTINĖ (Photinia villosa)

Dekoratyvios, nesunkiai dauginamos ir auginamos fotinijos Lietuvos želdynuose gana retos.
 
Apie 40 fotinijų rūšių paplitusios Himalajuose, Rytų ir Pietryčių Azijoje. Dauguma jų yra visžalės, o ir vasaržalės dažniausiai mėgsta šiltą švelnų klimatą. Dekoratyviniuose želdynuose pasitaiko maždaug dešimties rūšių fotinijos, bet visos gana retos.
 
Mūsų klimato sąlygomis gerai jaučiasi viena šios genties rūšis – rytinė fotinija (Photinia villosa (Thunb.) DC.). Ji savaime auga Rytų Azijoje – 100–1600 m aukštyje miškuose, kalvose ir kalnų šlaituose Kinijoje, Korėjoje bei Japonijoje.
 Rytinės fotinijos – 3–5 m aukščio ir 1,5–3 m lajos skersmens krūmai su keliais stačiais stiebais arba nedideli medeliai. Jauni ūgliai plaukuoti. Pražangiai išsidėstę standūs elipsiški tamsūs žali lapai smulkiai dantytais pakraščiais esti 3–8 cm ilgio ir 2–3 cm pločio. Jų viršutinė pusė tamsi žalia, apatinė – pilka su žalsvu atspalviu, plaukuota. Besiskleidžiantys lapai bronziniai, rausvai ar gelsvai žali, o rudenį įgauna oranžinę, raudoną, vyšninę spalvą.
Balti, nestipraus kvapo, smulkūs (apie 8 mm skersmens) žiedai susitelkę į 4–6 cm skersmens gausias, tankias skėtiškas kekes. Žydi gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje.
Vaisiai – 6–10 mm ilgio uogų pavidalo ryškūs oranžiniai arba šviesūs raudoni pailgi obuolėliai su smulkiomis sėklomis. Prinoksta rugsėjo pabaigoje ir spalio mėnesį, o nuo šakelių nukrinta tik žiemą, jei anksčiau nenulesa paukščiai.