Galva

Galva

Galv|a (3)
1. viršutinė (žmogaus) ar priekinė (kito gyvūno) kūno dalis: pasukti galvą skauda galvą (g.). peržvelgė jį nuo ~os iki kojų(visą).eina plika galva(be kepurės).visa galva aukštesnis.
2. šnek. atskiras žmogus: šeimynos yra septynios galvos.
3. prk. protas, išmanymas;
mintis: reikia ~os tokiam darbui. neišneša g. neišeina iš ~os tas įvykis. šovė į galvą ten nueiti. vyras su galva(gudrus).kas ~oje, tas ir ant liežuvio (flk.) .
4. vyresnysis, viršininkas: šeimos g. valstybės g.
5. apvalus koks daiktas;
apvali storesnė daikto dalis;
viršūnė, viršus: kopūstai suka galvas. aguonos g. linų galvos. šaukšto, grėblio, kirvio g. kojinės g.(pėda)prakiuro. šonkaulio, šlaunikaulio g. (anat.) . jau žolė kiša galvą (dygsta). ant ~os lipti (grūstis, spraustis).aukštai galvą nešti(didžiuotis).be ~os palikti (netekti proto).g. ant pečių(dar gyvas).g. apsisuko(nežino ką daryti;
paklydo).gal