Giltin|ė (3 a ) mit. būtybė, nešanti mirtį; įasmeninta mirtis, mirties simbolis (geluonį turinti juodai ar baltai apsirengusi moteris; žmogaus griaučiai su dalgiu); mirtis: jį g. papjovė, pasmaugė.
giltinę visi tolyn nori nuvaryti. g. į dantis nežiūri (flk.)
. sudžiūvęs kaip g. eik po ~ių!(keiksmas).g. neraus( niek. nemirs).g. žino(nežinia)
