Gydytojų atlyginimai

Sveiki, gal kas žino kokių papildomu mokyklų tobulinti anotomijos žinias?

ką turi omeny sakydamas papildomų mokyklų

Tikrai nedidelis, bet ir ne pats mažiausias. Iš bado dar nė vienas daktariūkštis nemirė (čia aš draugiškai, vienos medikės posakį pakartojau). Apskritai, Lietuvoje didumos samdomų darbuotojų atlyginimai - patys žinot kokie, todėl jei netenkina darbdavio mokama alga, reikia bandyti kurti savo versliuką. Rizika prakišti, žinoma, bus, bet nerizikuosi - nelaimėsi.

"Iš bado dar nė vienas daktariūkštis nemirė " - bet nevienas metė gyd. profesiją -_- ir žinau nevieną dėl streso pragėrusį kepenis (iki smerties)

Galima daug ką svaičioti, bet valstybinis požiūris netinkamas į protinį darbą dirbančius asmenis. Ypatingai į tam tikras profesijas. Toliau nesiplėsiu.
Koks čia atsakymas, kad jei nepatinka būti darbuotoju, tai privalai kurti verslą. Pažįstu tokią vieną atsilupusią, sakančią, kad jei žmogus nieko nesugeba, tai yra darbuotojas. O pasižiūrėjus į pačią, tai nei 5, nei 50, kažkur nugirdusi citatą net nesupranta, kur ją pritaikyti.

respects

Sakyčiau, prastas požiūris į inteligentus išlikęs dar nuo tarybinių laikų, kai staklininkas, šaltkalvis ar suvirintojas uždirbdavo virš 300 rublių, o inžinierius-konstruktorius 130, nors tas darbininkas daugelį darbų vykdė pagal ano inžinieriaus parengtą projektą. Šaltkalvis gaudavo kelialapį į prestižinius poilsio namus, o ten jam masažą ir procedūras (tarp degtinės gėrimo su kaimynais) atlikdavo medikas, kurio alga būdavo apie 110 rublių.
Taigi, "gerosios" tradicijos ir praktikos tęsiamos... Ar ilgai?

Požiūrio klausimas. Greitai 30 metelių kaip Lietuva yra nepriklausoma. Vieniems tai labai mažai, kitiems - daug. Vėjuota yra tarp tų, kuriai - daug. Nuo 1940 metų Lietuva buvo 50 metų priklausoma nuo sovietinės valdžios. 50 metų daug ar mažai? Iš vienos pusės t.y. labai daug, bet iš kitos pusės, t.y. labai trumpas laiko tarpas, per kurį suspėta nuveikti labai daug keičiant piliečių sąmonę. Pasakysite, kad nepavyko pakeisti piliečių sąmonės ir mąstysenos? Pavienių žmonių gal ir taip, bet tikrai pavienių.
Prastas požiūris išlikęs į protinį darbą dirbančius asmenis? 30 metų gal pakankamas laiko tarpas, kad būtų galima atsigręžti į "visuomenės raumenis"? O kas dabar padaryta? Žmonės supriešinti, taip ir tyko vienas kitam gerklę perrėžti tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Ir kur tas pykti neša? "Pyktis" tampa nesuvaldomas. Vieni ,,balsuoja kojomis", važiuodami iš Lietuvos, o kiti, "dubasina" vieni kitus nacionaliniame lygyje tik tiesiogine, tiek netiesiogine prasme.
Visuomenė piktėja ir tai pastebi ne viena Vėjuota.

Taigi... Norint ką pagydyti svarbu turėti tikslią diagnozę, o dar svarbiau - žinoti priežastį, dėl ko kažkas atsitiko. Jeigu kas aiškiai ir vienareikšmiškai pasakytų to supriešinimo ir piktėjimo priežastis, gal būt, galima būtų galvoti apie pagerėjimą.

Priežastys yra visiems žinomos ir atskleistos. Lietuviai darbšti ir kantri tauta, kurią protingai ir sąžiningai suvaldžius - rezultatas būtų buvęs kitoks. Per 30 metų prarasta daug laiko ir sėkmingai tai yra tęsiama.
Pirmiausiai asmeniniai ir pragmatiniai interesai, o pilietis net ne paskutinėj vietoj, o iš viso už skalės ribų. Visuomeninis interesas niekam nerūpi, išskyrus asmeninį interesą. Sumaišomi susisiekiantys indai. Kalbos - pachazūcha: žodžiai - sau, gyvenimas - sau. Į pilietį žiūrima kaip į užprogramuotus nuostolius.

Tikrai įdomus požiūris. Tokio dar negirdėjau

Ką? Nepatinka?

Kodėl ne, visko gali būti? Tai ir sakau, kad tokio dar negirdėjau.

Vėjuota irgi negirdėjus!