Holizm‖as [gr. holos — visas]: 1. pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą, netolygią jos elementų sumai; 2. vystymosi teorija, skelbianti, kad nepažinus pasaulio vientisumas lemia jo kūrybinę evoliuciją; ~ą propagavo kai kurie
xx a. pradžios filosofai ir biologai.