IEVA (Padus Mill.)

Ievos, kaip ir lauravyšnės, vyšnios, abrikosai ir migdolai, dabar jungiamos į vieną slyvos gentį, bet čia laikomės mums įprastesnio tradicinio šių augalų skirstymo į atskiras gentis.
Be mums pažįstamos paprastosios ievos, Lietuvoje auginamos ir kelios svetimžemės rūšys bei veislės. Tai nedideli medžiai paprastais, dažniausiai elipsiškais lapais, kvapiais kekėse susitelkusiais baltais žiedais ir smulkiais juodais arba tamsiai raudonais uogų pavidalo kaulavaisiais. Ievos mėgsta derlingas, drėgnokas dirvas, atsparios žiemai, bet neretai puolamos kenkėjų. Dauginamos sėklomis, skiepijimu ir auginiais, kartais plinta šaknų atžalomis.
Paprastoji ieva ‘Colorata’ (P. avium ‘Colorata’). Neaukštas medis ovalia laja. Ūgliai tamsūs, jauni lapai rudai purpuriniai, vėliau žali su raudono atspalvio gyslomis ir apatine puse. Žiedai rausvi.
Virgininė ieva ‘Shubert’ (P. virginiana ‘Shubert’). Iki 5–7 m aukščio medelis tankia plačia laja, kartais krūmas. Jauni lapai žali, birželio mėnesį jų spalva ima keistis į rudai purpurinę: pirmiau pamatinėje šakų dalyje, vėliau viršūnėse, tad kurį laiką medis būna dvispalvis. Žiedai balti. Dauginamas auginiais, skiepijimu, plinta šaknų atžalomis
 
Daugiau apie spalvinguosius lapuočius galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 52 – „Spalvingieji lapuočiai“.