Imunosafe summer tabletės N30

Imunosafe summer tabletės N30

IMUNOSAFE summer

Maisto papildas

Pavasarį pasirodžius pirmiesiems medžių pumpurams, vėliau pražydus augalams, prasideda ilgai lauktas šiltasis metų laikas, tačiau šiuo gražiu metu dažną iš mūsų aplanko ir nemalonūs pojūčiai. Daugybė smulkių, neįžiūrimų augalų dalelių, žiedadulkių ar paprasčiausių dulkių pasklinda ore, jos gali patekti į žmogaus organizmą ir jį įjautrinti. Ore sklandančios žiedadulkės yra alergenas, t. y. medžiaga, svetima organizmui, kuri patekusi į jo vidų gali sukelti specifines reakcijas.
Pirmą kartą į organizmą patekę alergenai paprastai nesukelia jokios reakcijos, tačiau organizmas įjautrinamas, prieš konkretų alergeną pradedami gaminti antikūnai. Antikūnai – tai baltymai imunoglobulinai, kurie padeda organizmui apsiginti nuo svetimų medžiagų. Alergiškiems žmonėms antikūnų gaminasi daugiau nei kitiems, antikūnai keliauja į organizmo audinius, prisijungia prie putliųjų ląstelių. Daugiausia tokių ląstelių yra plaučiuose, viršutiniuose kvėpavimo takuose, odoje. Iš putliosiose ląstelėse esančių granulių išsiskiria daug aktyviųjų medžiagų. Viena svarbiausių yra histaminas. Kai alergiško žmogaus organizmas pakartotinai susiduria su alergenu, prieš šį pasigamina specifiniai antikūnai ir prisitvirtina prie putliosios ląstelės paviršiaus. Alergenas, pasiekęs šią ląstelę, susijungia su specifiniu antikūnu. Putlioji ląstelė sužadinama, padidėja jos apvalkalėlio pralaidumas. Iš granulių išsiskiria aktyviosios medžiagos, pvz., histaminas. Aktyviosios medžiagos veikia audinius ir sukelia tokius nemalonius pojūčius, kaip čiaudulys, nosies niežėjimas, nosies užburkimas, ašarojimas [1].
Tai neigiamai veikia organizmą − sumažėja žmogaus energija, nuolat jaučiamas nuovargis, užgulta nosis trukdo miegoti, mokytis ir dirbti, paraudusios akys bijo šviesos. Taigi, neigiamai veikiamos fizinės, emocinės ir socialinės funkcijos, atsiranda sunkumų darbe, sumažėja produktyvumas.
Norint, kad gražiausias metų laikas netaptų nemaloniausiu, tenka ieškoti priemonių, galinčių padėti įveikti dirgiklių sukeliamus nemalonius pojūčius.
Viena iš tokių priemonių yra medžiaga kvercetinas – unikalus bioflavonoidas. Bioflavanoidai – augalų pigmentai, suteikiantys jiems ryškias spalvas: žalią, violetinę, geltoną, oranžinę [2]. Daugiausia bioflavonoidų yra vaisiuose ir daržovėse, arbatoje, vyne [3].
Kvercetinas išsamiai tyrinėjamas jau 30 metų. Pirmasis jį atrado Nobelio premijos laimėtojas Albertas Sent Derdis (Albert Szent-Gyorgyi) 1930 m. Atlikus klinikines studijas, nustatyta, kad bioflavonoidai teigiamai veikia daugelį žmogaus organų sistemų [4, 5, 6, 7]. Kvercetinas gali padėti išvengti alergenų sukeliamų nemalonių reakcijų. Atlikti tyrimai rodo, kad kvercetinas veikia trejopai. Pirmiausia jis blokuoja histamino, kuris yra viena pagrindinių alergijos priežasčių, išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių. Be to, kvercetinas padeda greičiau suardyti išsiskyrusį histaminą. Taip pat kvercetinas stabilizuoja putliųjų ląstelių membranas − tokiu būdu iš ląstelių išsiskiria mažiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios sukelia tokius nemalonius pojūčius kaip nosies niežėjimas, čiaudulys, akių ašarojimas [8, 9, 10, 11, 13, 14]. Buvo atlikti tyrimai, kurių metu tiriamieji vartojo antialerginius vaistus kartu su kvercetinu. Dauguma tiriamųjų teigė, kad vartojant šį derinį, ašarojimas, nosies varvėjimas, čiaudulys sumažėjo žymiai greičiau nei vartojant tik antialerginius vaistus [12, 13].
Kvercetinas, įsijungdamas į imuninės sistemos veiklą, teigiamai veikia organizmą. Kadangi imuninė sistema kovoja su alergenais, labai svarbu imuninę sistemą nuolat stiprinti, todėl rekomenduojama vartoti antioksidantus, vitaminus, mikroelementus ir biologiškai aktyvias medžiagas.
Raudonosios pušies (lot. Pinus massoniana) žievės ekstraktas turi aktyviųjų medžiagų, kurios normalizuoja imuninių ląstelių aktyvumą ir taip padeda palaikyti imunitetą, todėl organizmas gali lengviau įveikti dirgiklių sukeliamus pojūčius.
1951-aisiais prancūzų mokslininkas Žakas Maskeljė (Jacques Masquelier) tyrinėjo iš spygliuočių pagamintos arbatos, kuri išgelbėjo Ž. Kartjė (J. Cartier) ekspediciją, sudėtį, ir išskyrė aktyviąsias medžiagas, kurių kompleksas pavadintas piknogenoliu. Jis pasižymi ypač stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, apsaugo organizmo ląstelių membranas, jos tampa atsparesnės įvairiems pažeidimams. Piknogenolio efektyvumas didėja jį vartojant kartu su vitaminu C ir cinku [17].
Cinkas palaiko imuninę sistemą, įeina į sudėtį fermentų, kurie gamina imuninį atpažinimą ir atsaką formuojančius baltymus bei antigenus. Tokiu būdu palaiko organizmo atsparumą išorinei aplinkai [16].
Vitaminas C yra stiprus antioksidantas. Tyrimai rodo, kad vitaminas C taip pat mažina histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių – mažėja tikimybė pasireikšti visiems anksčiau minėtiems nemaloniems pojūčiams [15].
IMUNOSAFE summer − kompleksinis imunoreguliatorius, skirtas organizmui papildyti būtinomis medžiagomis, kurios veikia kompleksiškai, maitina organizmo imuninę sistemą ir padeda reguliuoti jos veiklą, taip užtikrindamos tinkamą atsaką į alerginių dirgiklių sukeltus pojūčius.

1. Dubakienė R. Alergologija. Vilnius. Žiburio leidykla. 2002.

2. De Groot H., Rauen U. Tissue injury by reactive oxygen species and the protective effects of flavonoids. Fundam Clin Pharmacol 1998;12:249-55.

3. Middleton E. J. Effect of plant flavonoids on immune and inflammatory cell functions. Adv Exp Med Biol 1998; 439:175−182.

4. Cody V., Middleton E. Jr, Harbone J. (editors). Plant Flavonoids in Biology and Medicine, vol 1. Alar R. Liss, Inc. New York, NY 1986.
5. Cody V., Middleton E. Jr, Harbone J., Beretz A. (editors). Plant Flavonoids in Biology and Medicine, vol 2. Alar R. Liss, Inc. New York, NY 1988.
6. Liebovitz B., Mueller J. Bioflavonoids and polyphenols: medical applications. J Opt Nutr 2(1): 17−35, 1993.
7. Yugarani T., Tan B., Teh M. et al. Effects of polyphenolic natural products on the lipid profiles of rats fed high fat diets. Lipids 27: 181−86, 1992. 8. Clark W., Mackay E. Effect of flavonoid substances on histamine toxicity, anaphylactic shock and histamine-enhanced capilary permeability to dye. J Allergy 21: 133−47, 1950.
9. Lombard KA. Investigation of the flavonol quercetin in onion (Allium cepa L.) by high-performance liquid chromatography (HPLC) and spectrophotometric methodology. M.S. Thesis. Journal of Food Composition and Analysis 2005; 18:635−45.
10. Thornhill SM, Kelly AM. Natural treatment of perennial allergic rhinitis. Alt Med Rev. 2000; 5(5):448−54.

11. Kempuraj D, Castellani ML, Petrarca C, et al. Inhibitory effect of quercetin on tryptase and interleukin-6 release, and histidine decarboxylase mRNA transcription by human mast cell-1 cell line. Clin Exp Med. 2006 Dec; 6(4):150-6.
12. Liebovitz B., Mueller J. Bioflavonoids and polyphenols: medical applications. J Opt Nutr 2(1): 17-35, 1993.
13. Middleton, E. et al „Quercetin: an inhibitor of antigen-induced human basophil histamine release“ J Immunol 127 (1981): 546−50.
14. Pearce, F. et al „Mucosal mast cells III. Effect of quercetin and other flavonoids on antigen-induced histamine secretion from rat intestinal mast cells“ J Allergy Clin Immunol 73 (1984): 819-23.
15. Johnston, C. et al „Antihistamine effect of supplemental ascorbic acid and neutrophil chemotaxis“ J Am Coll Nutr II (1992): 172−76.
16. Sempertegui, F., et al. „Effects of short-term zinc supplementation on cellular immunity, respiratory symptoms, and growth of malnourished Equadorian children.“ Eur J Clin Nutr, 50(1): 42-46, January 1996.
17. Kilham, Chris. OPC: The Miracle Antioxidant. New Canaan, CT: Keats, 1997.