Išlaikyti

Išlaikyti

Išlaikyti, išlaiko, išlaikė
1. atsispirti veikiančiai jėgai;
išturėti: i. arklį už pavadžio. virvė išlaikė tokį svorį.
2. duoti pragyvenimą, lėšas: savo tėvus i.|sngr.: tegu tik jis pats išsilaiko.
3. išsaugoti sveiką: obuolius išlaikiau ligi žiemos. linų spalvą galima i.|prk.: i. paslaptį.|sngr.: namas puikiai išsilaikęs.
4. ištverti: nevalgęs ilgai neišlaikysi. i. bandymą.|sngr.: išsilaikyti ant kojų.
5. išbūti tvirtam, neyrančiam: šie drabužiai dvejus metus išlaikė.
6. išbūti, užtrukti: rudenį kai užšalo, tai išlaikė ligi pat pavasario.
7. kurį laiką laikyti, turėti: tą karvę išlaikėme penkerius metus.
8. laikyti ką reikiamą laiką veikimo būklėje: darant kai kurias nuotraukas, turi būti išlaikoma ilgiau. ^ i. egzaminą. išlaikym|as (1) : jis gauna iš tėvų visą ~ą. fotografavimas su ~u. išlaikytoj|as, ~a dkt. (1)