Išmušti

Išmušti

Išmušti, išmuša, išmušė
1. ištrenkti smūgiu: i. iš rankų ginklą.
2. nugalint kautynėse išvaryti: i. priešus iš miesto.
3. išžudyti: per karą išmušė daug vyrų.
4. išdaužti: i. dantį, langą. i. dalgiui ašmenis.|sngr.: vaikas išsimušė dantį.
5. iškapoti: ledai išmušė vasarojų.
6. daugelį sudaužyti: i. stiklines.
7. išdaužyti, išskirstyti: i. šieną iš pradalgių. i.(išplakti, suminkštinti)mėsą.
8. išduobti, išdrembti: i. duobę kelyje.
9. nuskambinti: laikrodis išmušė tris. 10. iškalti, išklijuoti: kajutės išmuštos veltiniu. 1
1. pasirodyti, iškilti, išsiveržti į viršų: mane išmušė prakaitas.|sngr.: kraujas išsimušė pro burną. išsimušė ugnis pro kaminą. 1
2. išvesti (iš kelio, pusiausvyros): tie žodžiai išmušė jį iš pusiausvyros.|sngr.: išsimušėme iš kelio, iš teisingos krypties. išmušimas (2)