JUODAUOGIS ŠEIVAMEDIS (Sambucus L.)

Maždaug 25 šeivamedžių rūšys – įvairiuose vidutinio ir šilto klimato regionuose augantys krūmai, kartais maži medeliai bei žoliniai augalai. Lietuvoje kelios rūšys introdukuotos, daug kur plinta miškuose.
Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) savaime auga Europoje, Pietvakarių Azijoje, Šiaurės Afrikoje. 4–8 m aukščio medelis arba aukštas krūmas storais stiebais ir ūgliais. Lapai neporomis plunksniški. Žiedai balti arba gelsvai balti, smulkūs, susitelkę į plokščius, skėtiškus, 10–20 cm skersmens žiedynus. Žydi birželio mėnesį. Smulkūs juodi kaulavaisiai prinoksta rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Visos augalo dalys įsaulyje arba patrintos skleidžia specifinį kvapą. Gerai auga laidžiose, derlingose, drėgnokose, nesunkiose dirvose. Šaltomis žiemomis ūgliai apšąla, bet greitai atželia. Ligoms ir kenkėjams atsparus.Veislės: Sambucus nigra ‘Alba’ – baltavaisis, ‘Albovariegata’ – baltai margais lapais; ‘Aurea’ – geltonlapis; ‘Aureomarginata’ – lapų pakraščiai geltoni; ‘Aureovariegata’ – geltonai margais lapais; ‘Black Beauty’ – lapai smulkesni, purpuriniai, žiedai rausvi; ‘Guincho Purple’ – purpurinio atspalvio lapais, rausvais žiedais; ‘Laciniata’ – giliai suskaldytais lapais; ‘Linearis’ – lapai netaisyklingai suskaldyti į labai siauras skiautes, kartais skiautės redukuotos; ‘Plena’ – pilnaviduriais žiedais; ‘Purpurea’ – lapai raudonai žali, žaliai margi; ‘Pyramidalis’ – stačiašakis, lapai banguoti; ‘Thundercloud’ – lapai purpuriniai, žiedai rausvi; ‘Viridis’ – žiedai ir vaisiai žalsvi. Dauguma veislių auga krūmais.
 
Apie raudonuogį šeivamedį.