Ką duoda žmogui filosofija?

Ar skaitote filosofinius veikalus? Kaip manote, kokia nauda iš jų žmogui? Ar turite mėgstamus filosofus?

Sveika, turėjau paskaitas pusmetį, ačiū dievui, kad jas turėjau, nes jos man leido suprasti, kokios klaidos gyvenime nedaryti - neskaityti filosofinių kūrinių..
Filosofija aplamai labai mažai pagrįsta logika, iš piršto laužta, sunku apibrėžti, pačiupinėti problemą ir panašūs aspektai..
Tokie išsireiškimai filosofijoje: "Niekas nieksta" kokią prasmę čia duoda skaitytojui, kad niekas yra kažkas, o ne niekas, nes jis atlieka veiksmą? O veiksmo atlikimui būtina kažkokia sąlyga, todėl traktuoji kad niekas yra kažkas, o ne niekas.. O pats veiksmas kaip įdomiai uždavintas nieksta.. Čia maždaug - nieko nedaro ar kaip.. Beletristika ten kažkokia..
Arba visokie dievo būvimo įrodymai iš Kanto ir kitų grandų.. Vienas rašo apie tuos įrodymus vienam traktate, kitame traktate jau rašo, kaip paneigti, kad dievas yra.. Tai kažkokie neapsisprendėliai menininkai, per daug jie priplaukę..
Jaučiu kokia socialinė psichologija galima būtų sieti su filosifiniais apmąstymais, tik kad ten paremta tyrimais, mokslu, pritaikoma, apčiuopiama..
Užjaučiu tuos, kurie mokosi filosofiją..

Dmxyler20, tiesiog kiekvieno filosofo filosofija sava "logika" grista Isvis, vertinti filosofija balais yra absurdas galima ivertinti tik tai, kaip tu "ismokai" viena ar kita autoriu. O filosofuoja absoliuciai visi Man artimiausi yra protestantizmo salininkai.

Dmxyler20 :DDDD


Mano mėgstamiausias anekdotas:
Filosofijos egzaminas. Ateina dėstytojas, pastato kėdę prieš auditoriją ir sako:
- Nagi, įrodykit, kad čia šitos kėdės nėra.
- Kokios kėdės?

Vienareikšmiškai taip, kad filosofija yra nesąmonė tai tikrai nepasakyčiau. Kiekvienam skirtingai, bet bendram išsilavinimui, fantazijos ir aplamai proto lavinimui kontempliavimai labai gerai tokio pobūdžio, bet jei kalbant apie studijas ar kažką jau rimčiau, tai per daug, mano galva, paskui jau "nučiuožia" nuo realybės labai žmonės, tie, kurie pasineria per daug. Žodžiu, gerai, kol proto ribose.

Grafienė nesupranta filosofijos, jai visa tai aukščiau realybės :/

Dmxyler20

taciau visas mokslas issirutuliojo is senoves graiku filosofu. Taip, kad filosofija yra mokslo pirmtake.

Manau, kad nenaudingi dalykai patys naudingiausi. Filosofija lavina teorinį mąstymą, skatina patiems atrasti savo gaires, o ne sakyti "taip yra, nes taip yra" ar "tai blogai, nes blogai". Ko gero, paskutinį taip ir skaičiau Husserlį ir Žižek, jau senokai, gal prieš metus-pusmetį, iš filosofinės literatūros... galėčiau sakyti, kad ilsiuosi nuo filosofijos ir labiau linkstu prie realesnių dalykų kaip sociologija ir psichologija, tačiau vienu metu filosofija padarė lemiamą įtaką aiškinantis, kas yra kas. Stipriausiai įstrigę egzistencialistai.

Pradininkai gal ir žymūs filosofai, bet gi ne nuo filosofijosp pradėjo rasti kokius dėsningumus matematikoje ir panašiai.. Tokia mano nuomonė

Na, del filosofijos megimo tai galiu pasakyti, kad cia priklauso nuo zmogaus mastymo ribu. Vienas gilinsis ir stengsis kazka suvokti, o kitas is viso filosofu veikalus paemes i rankas, paklaus ar cia yra receptu. Filosofija studijuoti tikrai ne kiekvienas ir nori, ir gali, netgi ne kiekvienas norintis studijuoti - gali.

Ko gero, visi antikos mąstytojai pirmiausia buvo filosofai, o tik po to - neprasti matematikai. Va, Ptolemėjus dar ir karaliumi sugebėjo pabūti ;). Beje, ir dabarties laikais, šiuolaikiniam matematikui platesnis požiūris į daiktų tvarką (o tai jau filosofijos sritis) tikrai nepakenktų.

Filosofija naudings dalykas, lavina, skatina ir praplečia mąstymą. Tik ne kiekvienam suprantama. O jos vaizdą dažniausiai sugadina būtenet aukštųjų mokyklų filosofijos dėstytojai, kurie daugelis Lietuvoje yra iš tiesų menkai išsilavinę, neturi darbui su mokiniais/studentais reikiamų gebėjimų ir nemoka pateikti.

Būtent! Ypač jaunikliai, kurie nori tiktai kuo greičiau diserius apsiginti. Arba seniai, kuriems jau viskas nusibodę. Bet, su laiku, tikėkimės, visi įgis proto.

Nekenčiau filosofijos, kai pirmam kurse buvo paskaitos. Dėstytojas buvo senas krienas, pragertu balsu, kuris niekaip nesugebėdavo nukreipt mūsų tinkama linkme. O reikalavimai irgi būdavo. Per paskaitas versdavo laužyt galvas, kas ir dėl ko buvo, kodėl taip, o egzaminas buvo iš filosofijos istorijos, nu tai... Nesupratau tokios politikos. Realiai nei to, nei to neišmokom. Tik po to supratau, kai jau niekas nebeliepė galvos laužyt, kad filosofija yra geras dalykas, bet tik tuomet, kai patys kažką bandom įžvelgt ir patys norim lavint mąstymą.

Ar nesupainiojai su Ptolemajų dinastija? Kiek aš žinau, Ptolemėjas karalium tikrai nebuvo. :disgust;

Claudius Ptolemy (Claudius Ptolemaeus) mathematician, geographer, astronomer,...

Taip, čia esama painiavos. Vienas šaltinis rašo, kad „...One of Alexander's favorite generals, Ptolemy, was made governor of Egypt... For more than 350 years the Ptolemies ruled Egypt. Ptolemy's son Ptolemy Philadelpus ruled after Alexander's general. It was Ptolemy Phladelphus who made the library at Alexandria the best in the world...".
Kitas kalba, kad „...His name, Claudius Ptolemy, is of course a mixture of the Greek Egyptian 'Ptolemy' and the Roman 'Claudius'. This would indicate that he was descended from a Greek family living in Egypt and that he was a citizen of Rome, which would be as a result of a Roman emperor giving that 'reward' to one of Ptolemy's ancestors..."
Kitų nebecituokime, nes dar daugiau susipainiosime

Gal tas matematikas ir nebuvo karalium, gal kuris kitas iš Ptolemy dinastijos valdovas neblogai skaičiuoti mokėjo (per 350 metų gi visokių gali užaugti). Esmė ta, kad filosofija, filosofinis požiūris į supantį pasauli, dar niekam, o ypač matematikui, nepakenkė.

Čia, brolyti, ne tiek vieno ar kito kirvio/pielos problema, bet mūsų akademinių kreditų sistemos bėda. IMHO, technologams filosofijos pagrindai turėtų būti skaitomi kaip pasirenkamas dalykas tame pačiame bloke, kur ir mokslo istorija, ir mokslinių tyrimų metodologija, etc, pradžioje. Kiekvieno būtų valia rinktis.
O matematikos pradžioje daug nereikėtų, gal būt, pakaktų diskrečiosios ir skaitmetodų. Tačiau normalų matanalą, diflygtis, statistiką ir t.t. reikėtų duoti pasirinkti ne anksčiau kaip 5 - 7 semestruose, kai jau galvojama apie kursinį, diplominį ir ten gali prireikti matematinio aparato geresnio išmanymo.

Taip, tas tikrai tiesa - čia lygiai taip ir sistemos gedimas. Šiaip pas mus ir turėjo būt pasirenkamas dalykas iš dviejų galimų, bet suvarė visus kaip avinus į vieną bandą ir žinokitės :D Beje, dar vadinosi technikos filosofija, bet su technika tai nieko bendro neturėjo.
Vienu žodžiu, dar iki aukšto lygio mūsų mokykloms toli, nes nesugeba sudėliot prioritetų...

Gal ir taip gal ir ne, bet kai vienas dėstytojas turi 100-ui žmonių dėstyti filosofiją, tai nieko gero ( nei diskusijos, nei galimybės gilintis į filosofinius klausimus nėra ir taip daug kas lieka neaišku, tad gali ir kvailai atrodyti), o kai auditorija nėra didelė, tai ir problemų nėra. Tą pastebėjau, kai pradėjau lankyti filosofijos įvadą, po Antikos ir patristikos filosofijos istorijos.

Retai kas šiuo keliu bevaikšto. Užžėlęs dilgėlėm jisai - beveik nebematyti.
Pats velnias čia visas kanopas nusilaužė, voratinkly paklydęs silogizmų.
Bet tą akimirką, kai nebėra alaus bokale, kai dėmesio neblaško dailios lytys,
Nuženk į sielos jaukų kambarėlį, pažvelk į egzistenciją per savo proto prizmę.

Kodėl yra kažkas, kodėl ne niekas?
Ar Dievas visažinis ir kaip jam predikuoti atributą?
Ar gėris - tik gražus žodelis, o gal koks margas jūrų sliekas?
Ir kaip yra geriau: ar būti, ar nebūti?

Tada suprasi tu, kodėl senasis Talis, žvaigždes skaičiuodamas, į šulinį įkrito...
Suvoksi tu, kodėl Baruchas, betrindamas lęšius, apie substanciją galvojo...
Ir Liudvigas kodėl, šalin klarnetą atidėjęs, taip mėgo apie kalbą patylėti...

Dabar sugrįžk... Ramus, šviesus ir tyras.
Pažvelk naujom akim... - Pasaulis naujas.
Beprasmį šurmulį pakeičia garsas lyros:
Pasaulis - be kančios, be pykčio, be apgaulės.

Išsaugok širdyje šį gaivų vėjo gūsį...
Užmigęs puotoje dievų - tu Žmogumi pabusi.