Kaip elgtis su narkomanu?

Pradėsiu nuo to, kad šeimoje įvyko didelė tragedija - artimas žmogus vartoja heroiną. Šiuo metu vyksta gydymas privačioje klinikoje - išvalomas kraujas, bus įsiuvama kapsule kuri slopina narkotikų sukeliamą euforiją. Tačiau, vartota buvo ilgai, bet gydymas vyksta pirmą kartą ir aš labai prašau Jūsų pagalbos, galbūt kas turėjo tokią problemą ar tiesiog turi minčių, kaip su žmogumi kalbėti, apie ką kalbėti, kaip parodyti kad gyvenimas yra gražus be to mėšlo.. Nebežinau ko imtis, galva pilna minčių, bet blogiausia yra baimė, kad galiausiai jis grįš prie narkotikų...

Reikia įtaisyti žmogų į bendruomeninį reabilitacijos centrą, paprastai labai padeda.

5 iš 4 besilankiusių reabilitacijos centre vistiek į jį sugrįžta. Nepalikite žmogaus vieno, palaikymas labai svarbu.

Pats svarbiausias dalykas, tai yra senu pazinciu VISISKAS nutraukimas. Ypac su tais draugais, su kuriais jis bendravo paskutiniu metu. Aplinkos pakeitimas, net jei yra galimybe, isvaziavimas i kita miesta, arba panasiai. Bandyti ji uzimti tokiais dalykais, kuriu jis anksciau nera dares. Kad tik kuo maziau jis butu susijes su praeitimi.

I lageri, darbas uzmarsins nora.

panasiai

Turbūt niekas nepadės jeigu pats žmogus nenorės susitvarkyt gyvenimo...kad ir kur bebūtų susiras kas pardavinės... iš tikrųjų, niekam , net ir didžiausiam priešui nelinkėčiau tokios nelaimės..

Pirmą, tai jis turi turėti valią. Antrą, reikia, kad turėtu užsiemimą.

5 iš 4? Tai čia taip suprast tie 4 išėję sugrįžta ir dar vieną papildomai su savim atsiveda?

o kas forume šnekama diena iš dienos? kad negerk, nerūkyk ir t.t. gi tas temas diskutuojam ir diskutuojam gi nebereikalo lygiai situacija ir šeimoje kokioje, ar kalbėta prieš tai apie tai ir t.t., klausimas.. o kai šaukštai po pietų, tai nėra lengvo jokio gydymo.. narkomanija čia ne alkoholis.. dažniausiai visi baigia savo dienas 5 - 10 metų laikotarpiu nuo vartojimo pradžios ir dažniausiai iki kokių 32 metų amžiaus.. o narkotikai yra juodas biznis iš kurio uždirbama koks 100000 proc. pelno.. juk būtent dėl to ir vyksta dabar JAV karas su Afganistanu, t.y. būtent dėl rinkos.. bet jei žmonės patys nori kad tauta išnyktų, na tai turi ką turi.. žmogaus prigimtis tokia, kad renkasi lengviausią kelią.. bet šiaip tai tas rodo, kad kažkur kažkas buvo netaip.. t.y. kažkaip smarkiai netaip..

"ar tiesiog turi minčių, kaip su žmogumi kalbėti, apie ką kalbėti, kaip parodyti kad gyvenimas yra gražus be to mėšlo.." o galbūt prieš tai trūko būtent to.. autore, o gal paklausk, ko jam iki pradedant vartoti, gyvenime trūko.. nes narkomanija, tai čia jau kažkas persipynę su neišsipildžiusiomis viltimis, depresija, dar kažkuo.. o gal su bloga kompanija, kaip kiti sako.. na, stiprybės ..

4 iš 5, atsiprašau.

Na, būtent, sakė nieko netrūko, o iš per gero gyvenimo.... Buvo įvykių, sukrėtimų, dėl nelaimingos meilės, galbūt tai dar labiau paskatino.. Žmogus labai užzdaras... Tik dabar kai jau visi žino apie narkotikus, pradėjom daugiau apie tai šnekėtis..

Taip nebūna. Ne iš gero gyvenimo, o tuštumos ir tam kad pamatyt gyvenimą spalvotą, o ne pilka/juoda.

Pasakei, tai kaip sudainavai. Nenueisi ir nenusipirksi valios kaip duonos kepalo.

Tu manai, kad tas "pamokomasis" bambėjimas ką nors padeda? Visi žino, kad negalima gert, rūkyt ir vartot, kuo baigiasi adatos venoje, net ir tie, kurie badosi.
Dienas baigia ne visi ir tikrai ne iki tokio amžiaus. Nori prasmingo ginčo - pateik statistinius duomenis.

Stiprybės tau.
Pabandyk apsilankyti čia http://www.al-anon.lt/

O aš taip sakiau?

Žiūrint kiek.

Nuskambėjo taip, lyg tą valią būtų labai lengva iš kažkur išsitraukt. O kad jos reikia, tai ir be tavo patarimų aišku. Geriau pažerk patarimų, kaip ją ugdyti.

Na, visi filmai ir knygos ir bendravimo logika kiek pastebejau rodo, kad jiem tesiog norisi "gyventi laimingai".

tipo, laimngos seimos, pripazinimo, isklausymo ir... ir trumparegyste, kad prie to veda draugai kurie paprastai ziuri i pasauli, nekelia streso, linksminasi beatodairiskai, destruktyiai ir nemato savo elgesio pasekmiu ilguoju laikotarpiu.

kaip ismokyt zmogu maziau demesio kreipt i save, savo trumpalaikes nuotaikas ir pragaistinga nora "gerai jaustis sia akimirka betkokia kaina" - nezinau. :/ Pastebejau tesiogini to priklausomybe nuo issilavinomo ir i rpotine veikla oreantuotos veiklos lygio

kiek bendravau su "ex" laisvo gyvenimo propaguotojais, jie visi sake, kad seima, draugai, darbas ir paprasti malonumai - daug daugiau dziaugsmo ir pasitenkinimo atnesa. Kad tu paciu pojuciu galima pasiekt ir meditacija. Ir kad antra karta to nedarytu, nors ir prisimena kodel tai buvo smagu.

Daug ju pasizymi liudesiu perimtu is tevu, blogu elgesiu is tevu, artimuju neturejimu, klaidingu save elgesio rezultato ivertinimu, polinkiu susireiksmint, kaltint kitus ... ir kitais standartinio saraso punktais :/

Mane tai labiau domina is smegenu chemijos ir anatomines perspektyvos. Pora kartu teko kalbet su zmonem, kurie buvo tuo susidomeje is sitos puses ne tik teoriskai. Nenugincijama, kad renkames daryt tik tai ka matom privedant prie malonumo ir dziaugsmo. Zmogus kuris nesijaucia seimos, visuomenes arsavo srities ypatingas ir pripazintas specialistas ar dalyvis - labiau linkes stimuliuot savo smegenis chemiskai... bet ta kita "mastymo erdve" kadanors dazniausiai nusibosta, o svaigalai dar labiau sumazina sansus tapti pripazintu.

Tas lengvai pastebima ant itin auksu ambiciju, daug labai euforiskos patirties kuri kontrastuoja su dabartim, arba tragiskos praeities kurios neiseina uzmirst ir panasiu situaciju zmoniu...

Zinau buvusiu alkoholiku, teko (ne visai savo noru) gan daug isklausyt zmogu nuzudziusi kita zmogu, kuris visiskai pasikeite, atsedejo ir atrado seimos, drugu, atlyginimo uz darba ir pripazinimo, socialiniu garantiju, savi realizacijos... jis nebebando "pabegt" nuo savo prastos savijautos trumpalaikiais metodais. Jis kuria savo ateiti. jis sugebejo susitaikyt su savo patirtim ir suprast viska is kito zmogaus perspektyvos (ne tobulai, bet pakankamai, kad liktu tik siek tiek gazdinancia, bet nebe impulsyviai agresyvia asmenybe...), to pasekoje, dabar zvelgia i viska ramiau ir santuriau, daugiau mastydamas i prieki...

susikoncentravimas i savo pojucius, o ne i saves realizavimo metodus - manau tai bene dazniausia esmine beda.