KANA (Canna)

Kanos – daugiamečiai žoliniai augalai su storais, gerai išsivysčiusiais šakniastiebiais. Aukštą antžeminį stiebą sudaro lapų makštys. Jos išauga nuo 40 cm iki 3 m aukščio. Stiebo viršūnėje – sudėtingas mišraus šakojimosi žiedynas. Žiedai asimetriški, skleidžiasi vienas po kito. Žydi nuo liepos iki šalnų (tai priklauso nuo vietos ir auginimo sąlygų). Augalui peržydėjus, užsimezga vaisius dėžutė su stambiomis tamsiai rudomis, beveik juodomis sėklomis.
Pirmosios žinios apie kanas Europos botanikos soduose mus pasiekia iš XVI a. pabaigos–XVII a. pradžios. Dekoratyvinėje sodininkystėje žinomos nuo 1856 m. Tada pirmosios kanos buvo pasodintos Paryžiaus parkuose. Tai M. Thre Anee nuopelnas. Jis iš kelionių po Pietų Ameriką 1848 m. parsivežtas kanas pradėjo hibridizuoti. Gražūs lapiniai augalai greitai populiarėjo. Į Rusiją kanos pateko valdant Petrui I.
Šiuolaikinės sodinės formos ir veislės vadinamos hibridinėmis kanomis (Canna hybrida). Jos ilgą laiką buvo laikomos indinės kanos (C. indica), arba pipytės, veislėmis. Nėra teisinga jas priskirti vien tik šiai rūšiai, nes daugelis sukurta kryžminant įvairias rūšis ir atrenkant augalus. Indinės kanos (rūšinės) taip pat mielai auginamos.