kartèčė [lenk. kartacz < it. cartoccio — ryšulys; šovinys]: 1. xiv—xvi a. iš patrankos iššaunami akmenys, metalo gabalai; 2. xvii—xix a. kulkų pripildytas artilerijos sviedinys, kuris sprogdamas plačiai jas pasklaido; 3. stambūs medžioklinio šautuvo
šratai.