Nesvarbu, kad sena...
Asmeninis moralas: absoliuti dauguma porą suvokia visų pirma kaip seksualinį partnerį - seksas su trečiu asmeniu laikomas kritiniu momentu santykių krizei. Savo ruožtu tai turėtų reikšti, kad
seksualinis pasitenkinimas poroje yra svarbiausias kriterijus
sėkmingam bendravimui. Ne tarpusavio supratimas, pagalba, siekiai, bet būtent nesutarimas seksualiniu klausimu nulemia skyrybas.
Toliau niuansai...
Visgi gal geriau...geriau „Half a good man is better than none at all" in
Lithuania „ (Geriau dalintis geru vyru kelioms nei likti vienišoms)? Tokių dalybų pavyzdžių Lietuvoje iki valiai, nors vežimu vežk.
Galima daryti prielaidą, kad čia sumaišyti skirtingi siekiai. Ką reiškia „dalintis"?
Jei žmogui reikia draugo, tai kažkaip
nelaikoma, kad jis juo dalijasi su kitais draugais. Kiekvienas jūsų draugas turi dar draugų ar draugių, kodėl nevertinamas „dalijimasis" su jais?
Mano vertinimu, visiškai priimtina, jei ir sekso partneris bus draugė (draugas), kuri man nieko neprivalo, todėl turi teisę kitu laiku daryti ką
nori. Iš savo pusės, neturiu pageidavimo ir tuo labiau siekio, kad ji „priklausytų" tik man ir niekam kitam.
Tokios tendencijos seniau išplito kitose šalyse - žmonės nesiekia gyventi poromis, nes nemato tame privalumo, arba trūkumai persveria privalumus. Daugybė žmonių iki 30-35 metų gyvena
pavieniui, tokių didesnioji visuomenės dalis ne vienoje šalyje, mūsų laikoma labiau pažangia. Kol kas neaišku, ar jie ateityje nuspręs gyventi poromis, nes tai ne jauno amžiaus bet naujos kartos požiūris į gyvenimą. Visuomeninė problema tik tame, kad įsivyravus gyvenimui pavieniui labai mažėja
gimstamumas.
Zinau ir as tokiu seimu ir ne viena,kai vyras turi meiluze jau daugiau nei desimt metu.Negaliu tik pasakyti ar zmonos nejaucia kas ir kaip,bet matyt susitaikiusios su tokiu gyvenimu ir jokiu budu nenori skirtis. Jaunystej galbut naiviai
tikima amzina meile,bet begant metams jausmai nekurstomi blesta ir gyvenama del patogumo,del materialines geroves.Galbut tas moteris tenkina toks gyvenimas ir jos net nesistengia ka nors suzinoti,galbut net nemyli ir per daug nesuka sau galvos kokios tos komandiruotes?
Tai yra tolerancija.
Ne tiek mažai porų, kuriose nelieka sekso po 5 ar 10 bendro gyvenimo metų, nes tiesiog vienas kito nebetraukia. Tačiau yra kitų priežasčių likti kartu - tai vaikų auginimas, bendras turtas, galų gale draugystė, laiko leidimas kartu. Tačiau sekso nėra ir baigta. Ką
tuomet daryti? Neleisti gauti to kitur, ko pačiam nereikia? Būti kaip tam šuniui ant šieno, kur pats neėda ir avims neleidžia?
Kaip galima pavydėti to, ko pačiam nereikia?
Būnant vyru, nedaug žinau apie vyrus, bet žinau, kad yra nemažai moterų, kurioms vyrai leidžia... nes jiems patiems
nereikia. Manau, protingi vyrai. Jie nori, kad jų moteris būtų laiminga. Visa kita santykiuose išlieka - draugystė, rūpestis, pagalba... Belieka apsispręsti, ar dėl vienos - lyg nebeturinčios reikšmės - dedamosios atsisakyti viso kito.
Iš savo pusės, žmones, kurie taip sureikšmina seksą,
apibūdinu, kad jie partnerį, draugą ir sutuoktinį renkasi
tik pagal seksualinį patrauklumą, kurio nelikus, savaime nelieka ir viso kito - nes visa kita buvo apsimetinėjimas, siekiant išlaikyti ir apriboti seksą vienu asmeniu.
Si kart apie mano
norus.., as, nors nerukanti, mielai priimciau vyriski kuris ruko, nori mest, bet neistengia. Kodel? Nes zinau kaip sunku kovoti su priklausomybe, as tarsi zinociau ko jam reikia, kaip ji palaikyti toje kovoje, ka pasakyti ar padaryti tinkamu momentu. Tai butu tarsi mano kozeris pries kitas moteris.
O jeigu jis mestu rukyti, as juo labai didziuociausi, bet giliai sirdyje jausciau karteli, kad va, nebegaleciau jo tarsi tampyti uz jam jautriausios vietos. Jame atsirastu daugiau pasitikejimo savimi, suvoktu turys didesne verte, galbut imtu flirtuoti su kitomis moterimis.
Moteriška logika? Jei nemeta - reiškia išties nenori. Norėtų, bet nenori. Tai skirtingi dalykai.
Pats irgi rūkiau, visus 11 metų, vieną dieną tiesiog nusprendžiau, kad man tai nepatinka ir nustojau. Jokių savęs prievartavimų neteko patirti, nes jei išties nenori, tai reiškia nenori ir
netraukia.
O vyrai, jeigu jie panikuoja, kad va, ju moteris patapo patrauklesne, velgi, nesibaimina del savo moters, o baiminasi del kitu vyru, kad sie kabinesis. Kodel? Nes kaip pats vyras, zino, kokiais sie gali buti. Juk turbut del to pasitikejimas
su laiku ir ateina, nes tada taip gerai susipazisti su kitu zmogumi, kad suzinai kiekviena jo nesamone, zinai kaip jas valdyti.
Beabejo, tas noras tureti kazka netobulo atsiranda ir is nepasitikejimo savimi, to reikia nepamirsti. Tai turbut lygiavertiska tarp moteru ir vyru.
Savimi pasitikinčiam vyrui būtų neviltis, jei jo moteris daugiau nieko nedomina. Kaip taip gali būti? Gal ji išties paskutinė, kurios kas nors galėtų norėti? ))
Vyrui visiškai normalu, kad į jo moterį žvalgosi daugybė, pasitaikius progai kibina. Būna vyrų, kurie dėl to
pavydi - tai diagnozė jų menkos savivertės.
dėl libido, tai mes lyg ir nekalbėjom apie tai, kad seksas svarbiau už santykius. net vyrams taip nėra. jiems tai.... lygiaverčiai dalykai. kitaip jie santykių nesirinktų,
tik seksą seksą seksą.... tobulas variantas, kai turi santykius, kuriuose turi geresnį seksą nei svetimoj lovoj.
Oj, vyru, kurie atsisako santykiu tam, kad galetu megautis seksu vis su kita yra daugiau nei noretusi siais laikais. O moters tokios nesutikau nei vienos. Ir
manau jeigu tokia ir pasitaiko, tai del nimfomanijos. Vyrai ir sveiki psichologiskai, gali prioritetus persidelioti ta linkme.
Tikiu, kad ne tokia priežastis yra santykių atsisakymas. Jei kažkam tiesiog nereikia santykių tokia forma, kaip jums, tai nereiškia, kad jūs
žinote priežastį. Tarkim, esama ne tiek mažai žmonių vienišių, kuriems iš esmės nereikia santykių, visai ne dėl jums atrodančių priežasčių.
Jei žmogui nereikia santykių, nereiškia, kad jam tuo pačiu nereikia nieko - nereikia draugystės, nereikia sekso... nereikia valgyti, nereikia kvėpuoti
(hiperbolizuoju, gal taps aiškiau). Bendrai imant, seksas yra prigimtinis poreikis, skirtingai nuo išugdyto poreikio, kaip dvasinis bendravimas (draugystė). Tai reiškia, kad šis poreikis nedingsta, neturint išugdytų poreikių ir jo kilmė nėra dirbtinė, priklausanti nuo auklėjimo.
Apie morale as nieko nesakiau, tai kiekvieno individualus reikalas. Bet kieno stipresne morale, tas sekmingiau priesinasi savo seksualinei energijai. Tik cia be abejo tiek vyrams, tiek moterims tinkanti taisykle.
Kokiu tikslu tam reikia
priešintis? Gal tuomet reikia priešintis viskam, ko norisi gyvenime? Pradedant kvėpavimu, valgymu... ir visiems mėgiamiems dalykams?
Krokus rašė:
galima svajoti ir tikėtis, bet nėra NEI VIENOS šeimos, kurioje nebūtų nors kartą
kas nors neištikimas
Pagal plačių anoniminių apklausų rezultatus buvo teigiama, kad tokių yra iki 2%, kur bent vienas iš partnerių visuomet buvo ištikimas. Imant matematinę tikimybių teoriją, kai 2%=0,02, pakeliam kvadratu, nes porą sudaro du, gauname tikimybę 0,0004=0,04%
(čia nevertinamas Gauso pasiskirstymas ir porą sudarančių moralės normų panašumas, todėl reali tikimybė tikėtina didesnė, bet vis tik negali siekti 2%). Todėl negerai teigti, kad visai nėra.
naivuole2 rašė:
Iš dalies sutinku su
temos autoriumi.Pavyzdžių apie gyvenimą dalinantis vyru sočiai.Vienos galbūt neįtaria,kitos tiesiog užsimerkia,nes bijo likti vienos,be pastovių finansų.Ir didžia dalim kaltos pačios moterys.Kalbu apie šiek tiek vyresnį amžių,nei jaunystė.
Kas geriau vargu ar įmanoma atsakyti.Yra ir
minusų ir pliusų.Čia turbūt nuo kiekvieno asmeniškai priklauso.
Jaunoms merginoms patarčiau kategoriškumų vengti,nes nei viena kas laukia po kelerių metų.
Vyresnėms (brandžioms) poroms visai kiti kriterijai būti kartu, nei sekso nebuvimas su trečiu asmeniu.
KristinaAd rašė:
Tik koks tas vyras turėtų būti supermenas, kad sugebėtų patenkinti kelių moterų poreikius. Jei moteris turėtų tik seksualinius poreikius, tai gal ir sugebėtų kelias pagal grafikėlį aplakstyti. Bet juk to
neužtenka.
Paeiliui. Jokios būtinybės materialinėms išlaidoms ar pan. Asmeniškai pažįstu veikėją, nuo jaunystės, jau gerus 30 metų, nuolat turi bent po kelias meilužes. Žmona neprieštarauja ir apie tai žino, toks susitarimas - jei žino, leidžia. Žinojo nuo pat draugystės
pradžios.
Kas būtų man geras vyras, aš žinau. Tačiau jeigu jis turėtų polinkį į neištikimybę, man jau geras vyras nebebūtų. Kokį vienkartinį nuklydimą atleisti galėčiau, bet ne norą sėdėti ant dviejų kėdžių ir neapsisprendimą, su kuo čia norėtų būti.
Jis, ko gero, labai aiškiai apsisprendęs - turėti jus abi. Jei kažkas to nesupranta, nereiškia, kad jis neapsisprendęs.
Monarchas rašė:
nera ir itin sunku. Be abejo, atsargumas privalomas, bet pasirodo
paranojos tam nereikia. Sako, kad laimingas. Sake, kad nerado visapusiskos moters, tad viena issirinko seksui, viena sirdziai, trecia protui (jeigu apie ji taip galima pasakyt). Tik su viena neturi vaiku (nesidomejau kodel), o siaip, kaip ir normaliai viskas... Tad... viskas imanoma.
Šiaip tai... su bent su viena iš paminėtų negulima. Pačiam teko turėti draugių, su kuriomis bendrauju virš 20 metų ir sugulimo nebuvo, nenusimato - su draugėmis neguliu.
Pigmaleonas rašė:
Nesureikšminkite
lytinės neištikimybės, neabsoliutinkite ir nepervertinkite - būsite laimingesnės ir sveikesnės. Geriau dalintis geru vyru kelioms, nei likti vienišoms, ypač dėl fizinės neištikimybės - dėl seksiuko šone neverta ant durniaus viską griauti. Pasikvieskit vyro meilužes pietų ir viskas bus gerai,
pamatysit. Pasikalbėsit kaip gyventi toliau ir ką daryti, nei viską sugriauti ir atimti iš vaikų tėtį ir ateitį. Dabar moterys labiau lytiškai neištikimos nei vyrai, - praneša Eurostatas.
Labiau - ne, bet lygiai tiek pat: vyrui sugulti reikia moters, 1000 vyrų reikia 1000
moterų etc. Neskaičiuojant netradicinių. Tiesa, vyrų šiek tiek daugiau, reiškia moterys turi šiek tiek daugiau partnerių, nei vyrai.
mylimukė rašė:
Rinkčiausi būti vieniša negu dalintis vyrą su kažkuo.
Nors kai
santykiai neįpareigojantys, tai tų kitų gali būti ir trys, ir dešimt.
Iš savo pusės pateikiu privalumus, jei ji turi kitą, tikėtina teisėtą vyrą. Ji nereikalauja jai užtikrinti finansinės gerovės, nereikalauja auklėti vaikus, neknisa proto visokiais buities dalykais, visada
leidžia pabūti vienam kai toks noras yra, užsiimti savais reikalais, pomėgiais. Negana to, nereikalauja kartoti, kad ją myli ir kaip be jos negalėtum ))
Jeigu vyras pažintyse sėdi metų metus - jo tikslas ieškoti nuotykių ir pasilinksmint, nes pastovių
ir rimtų santykių ieškantis vyras susiradęs moterį (na dvi, tris) iš pažinčių išsitrina paprastai. Arba neradęs, ko ieškojo, ieško kitur, taigi, taip pat išsitrina.
Dalis vartotojų visai ne su kuo
gyventi ieško. Žodis „draugas" nereiškia nei žmonos (vyro), nei sugulovo.
Dar yra tokių, kurie iš esmės netiki internetinėmis pažintimis, todėl ten lankosi vien tikslu virtualiai pabendrauti laisvu laiku. Maždaug, lyg forume, kurie irgi praradę svarbą.
Tomazzzz rašė:
Na tai nebutinai-atiduoda...as turiu namus-logiska manau butu jai susirasciau moteri kuri neturi savo namu gyventumem pas mane...Nera santuokos-turtas lieka mano.
Netgi jaigu daryti prielaida jog vidutiniskai vyrai ir moterys turi polygiai
materialiniu istekliu (nors tikrai tuo abejoju) Visvien gaunasi kad 50% nesutuoktiniu seimu zlungant,moteris atsiranda gresmeje netekti gyvenamojo busto...Taigi ar lengva iseiti is tokios ,,Seimos'' ?
Jei padarei vaiką, tai ar susituokęs ar ne - laikyk, namų jau nebeturi.
Priešingai yra jei namus turėjo moteris, tuomet namai jai ir liks, net jei buvote susituokę.
Teoriškai namai dėl vaiko, bet praktiškai tu tiesiog jų nebeturi.
JoyFool rašė:
Jeigu moteris linkusi į aukos vaidmenį,
jeigu linkusi susirasti agresyvius vyrus, nesvarbu, koks jos statusas, jai kliūtis rinktis kitokį vyrą, nutraukti santykius ar galų gale su tuo pačiu spręsti jo agresyvumo problemą - tik ji pati.
Tai vyraujanti asociacija į alfa patiną, tokio nori dauguma. Net suvokdamos kuo
rizikuoja.