katãrai [gr. katharos — švarus, skaistus, nekaltas], v. europoje (daugiausia š. italijoje ir p. prancūzijoje) xi—xiii a. — eretikų judėjimo dalyviai; δ protegavo asketizmą, nuosavybę laikė nuodėme, smerkė katalikų dvasininkijos ydas, kritikavo feodalinę
priespaudą; xiii a. pab.—xiv a. pr. inkvizicijos išnaikinti.
