Kūlė

Kūlė

1 kūlė (4)
1. javų kūlimas;
kūlimo metas: kad neužsitęstų į šalčius k.
2. kuliamieji javai ar tam tikra jų dalis: jų visa k. iškulta 2 kūlė (4) bot. parazitinis varpinių augalų grybas, paverčiantis grūdus juoduliu (ustilago): kvietinė k.(u. tritici) 3 kūl|ė (4) medinis įrankis kalti, tvoklė: baslį ~e kala. be ~ės neperskelsi to stuobrio. kaip ~e primušta ( sausakimšai prisigrūdę) kulti, kulia, kūlė
1. šalinti grūdus iš varpų: rugius, kviečius k. kuliamoji mašina.
2. mušti, perti: tylėk, gausi k.|sngr.: pagaliais kultis. kūlėj|as, ~a dkt. (1) kūlimas (2) kūlik|as, ~ė dkt. (2)