Kurį Mitsubishi geriau pirkti ?

Pirmą kartą gyvenime ketinu pirkti japonišką automobilį Mitsubishi ir reikėtu patarimo kurį automobilio modelį išsirinkti Galant ar Carisma ? bene svarbiausiu aspektu laiku patikimumą pats ketinu išsirinkti tarp 1996-2000 metų auto į ką atsižvelgti perkant šiuos automobilius ? be to pridėsiu, kad automobilis bus naudojamas tikrai ilgoms kelionėms.

Jūsų dėmesiui lyrinė tematinių žinučių trilogija rubrikoje 'Kur dvi alternatyvos - visuomet rasit vietos ir trečiajai"...

Imho, 1999 Accord'as - geresnis pirkinys (išore į Galantą šiek tiek panašus tik Peugeot 406). O Carismai priešpastatyčiau Oktaviją, irgi 98+ (išorė/salono tipas, etc - iš japonų tiktų 2000 Civic, bet jis buvo ir yra pastebimai brangesnis, šiaip pastabom Hondų išlaikymas, nepaisant jų pilietiškumo viskam kame yra kiek brangesnis negu kitų 'tautiečių'). Abi alternatyvos man žinomos tiek iš keleivio, tiek iš vairuotojo vietų: kryptyse Vilnius - Kaunas ir Vilnius - Šiauliai. Tiesa, Klaipėda - Kaunas labiau patiko Saab 9-5: D automobilių klasė yra D automobilių klasė, net neįtin patvarus tuometinis Mondeo pasirodė gerokai komfortabiliškesnis negu, tarkim, Honda CR-V, toje pačioje magistralės atkarpoje. Ir, jeigu pamenat laikus, kai naudojotės taksi paslaugomis, tai seno, garsus skleidžiančio, Mersedes-benz galiorkoje budavo pakankamai tylu, jauku ir net romantiška (nepalyginsi su pigiu taksistinių Audinių tiuningu, lakoniškam, bet erdviam interjerui suteikiančiu nebent tokį intymumą, kurį gerbtų tik urlaganai - bet ir antikvarinė D klasė pakankamai gerai prižiurėta važiuoja, bent jau važiuodavo normaliai, pvz., Šiauliai - Panevėžys be klaustukų). Informacijos, kurios nepakanka, gali rasti automobilių žurnalistikos svetainėse.

Kitaip, iš autoriaus minėtų, vienreikšmiai Galantas, ir kuo šviežiausias modelis. Tik jei bus kokio 'tiuningo' - mes lauk (tiuningą): dera kaip sportinis trikotažas prie odinio portfelio. D klasė vis dėlto verslo klasė, nepaisant to, kad tiek Mitsubishi, tiek Fuji Heavy Industries gaminiai nebeslepia daugumos savų gaminių sportiškumo. Beje, pasidomėjau, 2.0 16v (mažiausias po 1997 m.) mieste naudoja 11,5, o trasoje 9.5 litro benzino (dyzeliokas, berods, tik vienas visoje gamoje) - tikiuosi šie skaičiai tavęs nestebina, juk iš 4.6 metro ilgio automobilio, priedo nenaujo, stebuklų laukt naivu (kaip iš VW Lupo 3L - 3L yra ne litražas, bet ekonomijos simbolis, patikrintas ir mūsų žurnalistais, tuometiniame Eco-ralyje per Lietuvą). Iki šimto trasoje įsibėgėja irgi per 9,5-9,7 sek (MP, jei esi automatikos gerbėjas - pasidomėk ar patvari). Taigi, visai nelygiaverčiai oponentai: Galantas ir Carisma. ;]

Minusai... tipiški: korozija, rida, "economy" lygio priežiūros pasėkmės, Galanto atžvilgiu - detalių pasiūla, Carismos - pirmos laidos GDI variklis buvo kritikuojamas (GDI figūruoja ir Galanto gamoje, tačiau šiuo mažai teko domėtis jo pasirodymo metu). Galanto plastikas gali atrodyti gerai, bet, įtariu, jog barškutis. Taip pat nenustebčiau jei kokių elektrikos srities defektų yra arba nusimato - kas šiaip būdinga daugeliui dėvėtukų iš net ne antrų, gal net ne trečių rankų... Ką ir atspindi kainodara. Primesk kiek objektyviai reikia investuoti į formos palaikymą, kokios bus eksploatacijos sąnaudos, paskaičiuok nusidėvėjimą ir kokia gaunasi likutinė vertė - ką apskritai gausi pardavęs (aišku, jeigu šis aspektas domina). Pvz., kai kurie pažįstami po investicijų parduodavo praktiškai už įsigijimo kainą, t.y. investicijas įtraukdavo į sąnaudas. Ai, dar baika buvo, kai žurnalistai vis dėlto ėmė kritikuoti tuos gamintojų duomenis, kurie vaizduojami pirkėjams: formaliai ir kaip rinkodaros medžiagą. Žurnalistai teigia, kad tie skaičiai yra, kaip buhalteriai sako "optimistiško" scenarijaus, kuomet testų sąlygos nebūtinai sutampa su realiomis eksploatacijos sąlygomis, ir to išdavoje vartotojai pastebi skirtumą. Taigi, firmos, net ir tos, kurių apyvartoje minimi ohoho skaičiai, o atlyginimų būna ir visai minimalių, kartais perka mažo litražo automobilius. Šiuo atveju, kalba apie Toyota Yaris. Variklis ten nedidokas, benzininis, berods (mačiau neslaptą archyvinę dokumentaciją, tai ir rašau), firmos veiklos srities labai specifinė gamyba, praktiškai be konkurentų (Lietuvoje, berods, tik pardavėjų tarpe, nors minėta firma taikydavosi į užsienio rinkas). Bet, įvairiais klausimais varynėjo tą mažiuką Yaris po visą Lietuvą. Sąnaudos, fiksuojamos, šiek tiek nustebino. Taigi, jei žadi su savo pirkiniu darbintis, o automobilis būtų naudojamas pagal panaudos ar tai dar kokį popiergalį - turėk omeny, kad firmos labai skaičiuoja grašius, ir degalus.

"Tolimos" arba "ilgos" kelionės. Y-tubėje rasi, berods "Glavnaja doroga" apžvalgų įrašus, kurių smagumėlis būna pačiame gale - "švaros" testas. :-) Kaip automobilis atrodo prastomis oro sąlygomis: ar užtikrinamas saugus vairavimas, tiksliau matomumas per langus ir veidrodėlius - ar vis dėlto tenka sustoti trasoje ir valyti? Atrodo smulkmena, bet juk kokia! Be to, tai turi įtakos ir vairavimo komfortui. Rūko žibintai: priekiniai ir galiniai - taip pat laikytinas wishlist'o objektu. ESP - skonio reikalas (kaip kas vertina šios sistemos buvimą ir naudą, gal tiksliau koks yra vairuotojų pasirengimas, ir t.t., bet kuriuo atveju ESP, pagardintas "Stabdymo talkinimo" sistema, laikytinas "fool-proof"), su prierašu, kad kuo brangesnės klasės modelis, tuo daugiau visko jau bazinėje įrangoje. Tiesa, po tiek metų Golfo klasės automobilių, irgi su opcijomis, pasitaiko ženkliai dažniau, ir jie nevisuomet daug brangesni už "nuogas" versijas su pusantros oro pagalvės, diržais su ankstesnių turėtojų keturkojų autografais, arba ankstesnių keleivių pėdų įspaudais ant priekinės panėlės ties atitinkamo užrašo. Elektrinis sėdynių reguliavimas, dar programuojamas - verta patikrinti, įskaitant šildymą. Atminties buvimas negarantuoja, kad sėdynė nebuvo aktyviai varoma pirmyn - atgal. Na, bet nepradėsiu rubrikos kaip rinktis, ne apie tai klausimas. Tik priminsiu, kad ir D klasės atstovai gali būti nevisai patvarūs arba eksploatuojami labai nevienodai, tad tikrinti verta standartiškai. Vis dėlto šią žinutę pradėjau nuo opcijų, tai va Galante tos opcijos jau standartinės įrangos sąraše: su visais pliusais ir minusais. Jų, kaip ir gero matomumo gali dar ir kaip prireikti tolimosiose kelionėse, įvairiais metų laikais.

Ačiū už išsamia informacija, o šiaip dar gal galėtumėte papasakoti plačiau apie Honda Accord, mane taip pat domintu Mitsubishi ir Honda modelių triukšmo lygis važiuojant, nes man tai aktualu, turėjau didelių sveikatos sutrikimų, dabar jie kiek mažesni, bet vis dar yra - gydausi, tiksliau vos nemiriau kovą, tai mane per didelis skleidžiamas variklio garsas salone tiesiog veda iš kantrybės, nuo to gali man įtempti kaklą, prasidėti traukuliai ir galiu sukelti avariją, šiuo atžvilgiu prasta garso izoliacija man visiškai netinka.

Mitsų vairuoti neteko, net salone nebuvau, kiek pamenu. Kolega turėdavo studentišką Lancerioką dar anais laikais nenaują, kaimynka viena Colt'ą iš ne tokių archainių (jie garsėjo patvarumu), irgi laikydavo garaže... Berods, decibelai salone ir to, ir ano nebuvo per nelyg aukšto lygio, kadangi ir priekaištų nebuvo. Pakeisti izoliaciją nesudėtinga: nuo paprastos keitimo technikos iki slopinimo elektroninėmis priemonėmis (bangomis: tiesiog viena skleidžiama banga slopina kitą - tiesa, brangesnis malonumas, nors nebūtinai). Accordas trasoje palyginus tylus, su kuo nepalyginčiau - net nežinau. Netipiniai garsai iš po kapoto - mąstančiam žmogui pasufleruotų, jog ne pro šalį pasidomėti variklio kondicija. Tuomet jau galima sąžiningai vertinti ir izoliacijos kondiciją.

Manoma, kad dB didėja proporcingai keleivių skaičiui: kuo labiau apkrautas auto, ir kuo silpnesnis variklis, tuo sodresnis skambėsis. Prie to pačio - įkalnė ir daugmaž lygios atkarpos - irgi įtakos turintys veiksniai.

Jo, negaliu pasakyti kuris D klasės atstovas normaliomis sąlygomis keltų diskomfortą. Nebent koks labai pajodinėtas/apleistas variantas.