kvietizm‖as [pranc. quietisme < lot. quietus — ramus]: 1. religinė etinė koncepcija, propaguojanti mistišką kontempliatyvų santykį su pasauliu, pasyvumą, visišką atsidavimą dievo valiai; ~o idėjas suformulavo isp. katalikų teologas m. de molinas (de
molinos); δ labiausiai plito xvii a.; 2. abejingumas gyvenimo įvykiams, veiklos atsisakymas, vidinės ramybės siekimas.