Labai rimtai: Ieskau merginos

Sveiki gerbiamieji ir sveikos gerbiamosios.

Suprantama, jei jau sis forumas mums aktualus, dauguma esanciu cia visi turime kai ka bendro: esame vienisi ir ieskome antros puses. Todel nusprendziau papasakoti siek tiek apie save, apie tai, kaip man sekasi (ar nesiseka) ir tikiuosi protingu minciu.

Gyvenu Vilniuje. Kasdien eidamas is darbo matau daug patraukliu merginu. Galbut, jei buciau bebaimis, nekiltu didesniu bedu. Labai noriu uzkalbinti, bet po keliu sekundziu surandu begale priezasciu, kodel to netureciau daryti. O gal ji kazkur skuba ir as jai gaisinsiu laika, o gal ji pasijus nepatogiai ar net issigas. Ka kiti zmones pagalvos ir t.t.

Del to uzkalbinu merginas labai retai, prisiverciu tai padaryt, nors to jaudulio niekaip neiveikiu ir kai jaudiniesi, esi ititempes, nesielgi naturaliai. Lyg manyje butu kazkoks mechanizmas trukdantis man laisvai pazindintis. Kiekviena karta kai prieinu prie merginos ir esu atsumiamas, as ta atstumima labai sureiksminu. Aisku stengies nesusireiksmint, bet kuo ju daugiau, tuo labiau tai kerta per psichologija. Pradedi nebepasitiket savimi. Svarbiausia ne tai, kad tave atstumia, bet kad nezinai del ko, o kai nieko nezinai, is to nieko negali ir ismokti.

Kai kurios merginos jos tiesiog tave pasius (tai vienas is geresniu variantu, nes supranti kad cia neverta tavo demesio) kitos pasakys pvz "sorry bet as turiu drauga" arba "as pazinciu nesieskau". Kitos.. cia turbut viena dazniausiai pasitaikanciu fraziu: "zinai, neduosiu as tau kontaktu, bet jei dar karta mane sutiksi, tai vadinasi likimas bla bla bla", po kurios as jai pradedu destyti tokio ivykio tikimybe: Vilniuje antra karta sutikti ta pati zmogu, kuri yra artima nuliui, po ko sulaukiu sypsenos, nors as ieskau ne tik jos.
Man sypsenos negana.

Karta su draugu pakalbinome apie 15 gal 20 merginu. Statistika tokia, kad linkusios bendrauti buvo gal kokios 4 is kuriu gavome tik 2 kontktus. O tos kitos dvi buvo patenkintos ir tuo, kad mes tiesiog jas pakalbinome. Zodziu - nekazka. Daznai merginos susidaro bloga ispudi. Sako "tai jus visas is eiles kalbinat" ir jos pasijunta niekuom neipatingos. taigi jei esi mergina, skaitai si teksta ir manai taip pat, tai tau pasakysiu. Jei as zinociau, kad pakalbines mergina ji manes neatstums, kad nores susipazinti bendrauti dalintis gyvenimiska patirtimi, tai prieiciau prie tos vieninteles. O gal del tos vieninteles tureciau pasistengti labiau? tada kyla klausimas kur yra riba tarm atkalaus pastangu dejimo ir perdeto ikyrumo. Nenori pasirodyt ikkyrus, jauti pagarba nepazistamam zmogui vistiek.

Sakau labai rimtai: as labai noreciau susipazinti su mergina, kuri iesko draugo. Kurios tikslas yra ilgalaikiai, tvirti, netoksiski santykiai. Ir as manau, kad tokius santykius susikurti reikia pastangu, abieju zmoniu pastangu.

Beda ta, kad kiek merginu tenka sutikti, jauciuosi taip, kad stengiuos tik as, o jos viska, ka nori, gauna nemokamai ir ne tik. Dar reikia stengtis, kad jos sutiktu priimti tai, ka tu gali joms pasiulyti, nors atgal negauni nieko. Beda ta, kad dauguma zmoniu ziuri pirma i savo poreikiu patenkinima, o po to, jei patogu, ir nereik daug stengtis, galima pagalvot ir apie salia esanti zmogu.

As tikiu, kad yra vienisu, taikrai geru merginu, kurios vertos mano demesio, kuriu as esu vertas. As labai noreciau susipazinti su nuosirdzia, istikima, rupestinga mergina. Manau kiekvienas vyras noretu. Kiekvienas zmogus yra vertas meiles. Tu esi verta(s), as esu vertas. Verti esame patys savaime. As taip manau. Todel nuosirdziai sakau: Buciau labai laimingas, jei susipazinciau su mergina, kuri mane myletu, kuria as galeciau myleti, su kuria jausciausi dar geriau nei budamas vienas, kuri su manimi jaustusi geriau nei viena.

Taigi aciu uz jusu laika, kad perskaitet, nepatingejot. Noriu merginu paprasyti dar sio to: labai prasau. Jei esi mergina ir tikrai ieskai rimtu santykiu, galbut tau irgi nesiseka su vyrais/vaikinais. Parasyk man, nepabijok, nesudvejok, ismesk visus stereotipus ir isankstinius nusistatymus, kas kam pirmas turi rasyti ir panasius dalykus. O siaip kas turit protingu minciu, komentuokit.

tai tiek. Aciu uz demesi :)

na gi sakai gavot pora telefono numeriu. 20 merginu kabinot per viena karta, tai daug sakyciau. siaip Vilniuje vienam vyrui tenka gal kokios dvi merginos, sakyciau is provincijos kas rasytu, tai dar suprasciau. ieskokit baisiu ir rasit. bet realiai, jeigu iki tiek metu nei viena mergina nepasirinko, tai ir nebepasirinks.

Buvo pasirinkus. Issiskyre keliai. O kai gauni kontaktus tai nori, kad jais ir atsilieptu, o buna nebeatsiliepia, neturi laiko noro dar kazko. Vilniuje vienam vyrui tenka 2 panos? tu rimtai? A kiek ziurejau skaicius, tai vienam vyrui tenka apie 1,3 moters. Jei atmestumem visas istekejusias, nepadorias neieinancias i 18-30 sakykim, negrazias nebesirupinancias savimi, gautume kad viena moteris tenka 100tui vyru, tos kurios vertos, jos turi didziausia paklausa. Jei iki tiek metu manes niekas nepasirinko, tai nereiskia kad nera tokios kuri nesirinktu. As kaip tik stengiuos mastyt pozityviai.

na tai vadinas nera taip blogai jei jau draugavot ir dar tenka 1,3 moters. mazesniuos miestuos vienam vyrui tenka tik 0,3 merginos, deja.
siaip gyvenime maciau daug zlugusiu gyvenimu vyru, kurie taip ir nerado antru pusiu ir daug tokiu, kuriems atrodytu butu buve neimanoma tureti antru pusiu, bet jie tas antras puses gavo ir gyvenimus gan neblogai susitvarke.
siaip, mano manymu, tokiuos 34 metu dar kazko ieskoti yra kvailyste, neuzimtu merginu jau tikrai nebus, jei rasi kokia issiskyrusia teta arti 40 , tai max jauciu.
siaip as asmeniskai manau, kad taip jau kazkur nuo 27 nebera prasmes ieskot.

Anketoje surašei labai konkrečiai: nori gražios, jaunos, protingos, ištikimos, pačios geriausios ir nuoširdžiausios, paklusnios. Pats tuos kriterijus atitinki?
Iš hobių: mėgsti tinginiauti. Kaip sakė ponas Agurkichas, vaizdelis ne koks
Gal kokioj bažnyčioj, kunigėlio padedamas galėtum ieškoti merginos...

Tai tau neatrodo, o taip ir yra. Joms stengtis ir nereikia, užtenka būti šiek tiek patrauklioms ir jau mes būriais lakstome iš paskos, tai kam dar ten kažką daugiau stengtis?
Va, kad ir čia, užsuku retkarčiais jau gal metai laiko, tai per tą laiką mačiau VIENĄ merginą kuri lyg ir pati kažko ieškojo, bet kaip supratau dėl to, jog turi sveikatos problemų...
Dėl to kalbinimo gatvėje, tai kažin ar iš to gausi kažkokios naudos, nebent tokios, kad ilgainiui užsiauginsi šarvą nuo tų siuntinėjimų ir bus prieinant pofik kur ten pasiūs
Ir nors jos, ten skiedžia apie gilius reikalus kažkokius, aukštąsias materijas visokias, iš tikro viskas yra daug paprasčiau ir banaliau - arba trauki fiziškai, arba ne... Kaip ten sako chemija - arba yra, arba ne. Gali tu ten priėjas anekdotus kaip Šilanskas pasakot, ar triukus kaip Houdini's rodyt, jai netrauki fiziškai, tai nieko ir nebus... Jai trauka bus, tuomet tik ir norės į tave pasigilint detaliau, į kitas savybes. Ir priklausomai nuo traukos stiprumo atitinkamai ir matys tavo gerąsias ir blogąsias savybes - kuo trauka stipresnė, tuo daugiau gerų savybių išryškės ir blogų nublanks ir atvirkščiai Lygei tas pat ir su dėmesingumo ir įkyrumo riba, jai patiksi - parašydamas per dieną 20 žinučių ir 3 kart paskambindamas būsi dėmesingas, jai nepatiksi - įkyrus
O kaip sužinot trauki kažkiek ar ne? Tam reikia pastebėt siunčiamus signalus, aiškiausias ir lengviausiai suprantamas - žvilgsnis. Atpažint, pastebėt tinkamą merginos žvilgsnį, tuomet pakalbinus galima kažko tikėtis.
O šiaip tai matau esi tam tikros edukacinės literatūros pasiskaitęs Tas bičas tikrai neblogų patarimų duoda, tik irgi juos reik mokėt atsirinkt ir prisitaikyt sau.
Parekomenduosiu tau dar vieną skaitalą - iš serijos pažink savo priešą Kornelija - vienišės dienoraštis, toks supratimui kas ten pas jas iš tikro galvelėse verda Kokiam ir dėl ko duoda tą pačią dieną, kokiam neduoda išvis, o kokius nurašo išvis nė nesvarsčius - duoti, ar ne
Geriausia mintis taikliausiai apibūdinanti moterišką požiūrį - Visi vyrai kiaulės!! O kas ne kiaulės - su tais neįdomu!
Žodžiu įdėmiai skaitant galima daug ką suprast...

Sudas tai, o ne pasirinkimas.
Itariu, kad pats net nesuvoki, kas yra pasirinkimas.
Tai tikrai ne toks, kad va atsisedi autobuse salia grazios merginos, bet ji sekanciam miestelyje islipa nes kitu keliu ir kitu autobusu jai reik vaziuoti.

Speciau, kad pats nesi patikimas, nes tik nepatikimi suvokia visokias zodziukonstrukcijas "issiskyre keliai", "atsalo santykiai", "nesutapo charakteriai" ir panasias, kurias naudoja pavirsutiniski zmones ieskantys gatavo darant minimaliai.

Papusryčiavę sėdame į Kosto automobiliuką. Maniau, visa ta istorija su tėvais ir jų sodu išgalvota - ko trenktis kažkur į gamtą, kai taip šalta. Betgi jau turėjau suprasti, kad Kostas originalus vaikinas. Mes iš tiesų nuvažiuojame į sodą. Ir iš tiesų ten laukia jo tėvai. Visai mieli žmonės, beje. Ir iš pažiūros normalūs. Išgeriame arbatos, o su mama ir visai smagiai įsiplepame. Einu prigulti, mūsų klegesį nutraukia Kostas. Tu su manimi? - klausiamai žvilgteli į mane. Pajuntu kaip skruostus užlieja raudonis. Ką pamanys jo tėvai? Kad aš kokia šliundra?? Sūnus, vos spėjęs susipažinti, jau tempesi mane į miegamąjį. Bet tėvai, matyt, prie tokių jo pokštų pratę. Taip, taip pailsėkite - sukudakuoja jo mama. - Kai atsikelsite, jau ir pietus būsiu paruošusi. Lipu į viršų virpėdama - dar niekada neteko girdėti apie tokiu greičiu besirutuliojančius santykius. Vos trečią kartą matydamiesi, mes jau pažįstame vienas kito tėvus. Įeiname į Kosto kambarį. Kostas laiko negaišta. Prisitraukęs godžiai įsisiurbia man į lūpas. Pasiilgau tavęs, - sušnabžda. Vėl ištirpstu. Tos lūpos, tie žodžiai.... Jaučiu, kaip jo šilti delnai šmurkšteli po palaidine ir susiranda krūtis. Netrukus jau gulime jo lovoje. Mmmmm... Mylisi jis kaip ir bučiuojasi - tobulai. Nežinau, kokius pornomokslus jis baigęs ar kiek COSMO perskaitęs... Godžiai gaudau glamones (nieko keista - nesimylėjau jau kelis mėnesius), be jokių laužymųsi nukeliauju žemyn ir lūpomis apglėbiu jo įspūdingų gabaritų penį....

Turbūt tavyje kažkas ne to yra, jei tokių metų dar nevedęs. Viena iš priežasčių, tai ta, kad nori tobulybės, o labai jau "tobulos" į tave nežiūri

Dingo autorius kaip Pilypas į kanapes pirmųjų nepatogių klausimų sulaukęs

Užmečiau ir aš akį į anketą. Patinka išsamios, bet omg reikalavimai. Maždaug turėk tu tą savo nuomonę, bet mano žodis vis tiek paskutinis. Tik bandyta išsivartyt labai per aplinkui gražia forma.

Mane galutinai damušė „paklusni"

Žodžiu, ne man atitikt tuos reikalavimus. Liūdesys. Nebūsiu laiminga

na va, o galejot abu klupet baznycioje skaito sventa rasta, daugiau nebeskaiciau. akivaizdu kad jam reikejo i kunigus eit, o ne apie mergas galvot.

Kunigai irgi turi gaspadines .

O tai kas su tuo normaliuoju feisbukiniu nepaėjo?

Nepaėjo, nes galbūt visgi o bet tačiau arba jis ne ant tiek normalus buvo, arba aš pernelyg nenormali

Ieškok užsieniečio ;D

Seniuk, nu neieškok laimės forumuose. Eik, bendrauk su artimo rato žmonėmis, tikrai surasi kažką sau artimo.

patrolino matomai autorius ir dingo, kaip suprantu jis ten ant kazkokiu barakudu uztaikydavo vis raso, jos viska gauna nemokamai ir man sypsenos negana nu tikrai zydas, atvirksciai viska skaityt tenka