Lemtis

pagal mane taip... na siap gal neistiesu taip... as manau kad zmones zemei yra su priezastim ir jie numirsta su priezastim ir netgi laikas kai jie numirsta yra parinktas del tam tikros priezasties..

Va pagalau radau zmogu kuris masto panasai kaip as vat kaip smagu pasidare man :]

ne. manau kad viskas priklauso tik nuo manes...

o as manau,kad viskas gyvenime paremta atsitiktinumu...viskas kinta ir tavo likimas negali buti nulemtas,nes gyvenimas sudetas is sukuriu-i viena papuoli,paskui i kita,tas tave ismeta ir itraukia kitas...at-si-tik-ti-nu-mai...aisku gali buti kazkokia tendencija-ziurint kokia krypti pasirinkai pradzioje... arba sukimasis spirale. Gal svarbu kada gimsti-papuoli i laisva savo laikotarpio nisa...o gal vienas tavo veiksmas programuoja kita...pasimeciau

as tikiu lemtim. jei nebuvo lemta, tai taip ir neatsitiks.

Kartą teko bendrauti su vienu žmogum, kuris dėstė: Mūsų giminėj kažkokios nesėkmės ir manęs tas pats laukia. Artimieji miršta nuo vėžio. Jai atsakiau: Tu gali viską sustabdyti, jei pakeisi mąstymą ir mitybą, užkirsi visus nesėkmių kelius. Negalima plaukti pasroviui ir po to kaltinti likimą. Jį reilia tobulinti, taisyti paveldėtas klaidas, kad ir kaip sunku būtų. Visada yra kažkur išeitis, tik atkaklus ieškojimas gali padėti. Yra žmonių nepaprastai protingų ir žino kaip tai padaryti. Gal tik kažkurią dalį likimo negalim pakeisti, nes tai jau atėje su paveldėjimu.

likima kiekvienas turim, bet kiekvienas galim ji ir koreguoti, daryti viska, kad jis pasikeistu i geraja puse, o ne plaukti pasroviui

Taip, būtent, dėti visas pastangas, kad likimas eitų tau palankia vaga. Ypatingai jaunimas turėtų žinoti, kad pats esi savo likimo kalvis.

Viskas yra aisku kad mes esam savo likimo kalvais bet kai kurie susitikimai yra nulemti likimo ir nuo ju negali pabegt ar pasislepti

Kartą vienas pažystamas porino: Jaučiuosi nepaprastai blogai, niekas nesiseka, išvažiuosiu į užsienį, gal pavyks kaip nors viską susitvarkyti. Netiesa, reikia savyje viską keisti. Nuo blogų minčių ir likimas išsiklaipo. Gali pavyti materialujį pasaulį. Dvasinio, nuo kurio priklauso tavo likimas niekur nepaliksi, nepaslėpsi. Tikriau sakant, nuo savęs niekur nepabėgsi. Manau - likimas, mūsų minčių kalvė.

Taip gerai parasyt kad kibt negali. Plus likimas lemia kur mes gimstam tigi nepasirenkam patys ir tai labai dauka formuoja

Šaunu, svogūnėli, kad ir kur bekeliautum visvien grįši ten iš kur išėjai. Apie tai jau senų senovėj žinojo visi išminčiai. Kad ir Odisėjas, taip ieškojes gyvenimo prasmės, visvien suprato, ji tik mylimosios glėbyje, šeimoje, artimūjų apsuptyje. Daug išminties mūsų praeityje, tik mes nenorim tuo patikėti. Yra paprasti dalykai, kurie amžiais nekinta - Meilė.

jeigu butu lemtis, tai butu galima guleti anrt sofos ir laukti kada ta lemtis kazkur nuves bet juk ji niekur nenuvestu... sofa gi nepakiltu ir neatnestu ant lekstutes puikaus darbo, todel tenka paciam viska daryti...

lemtis yra lb sudetingas dalykas ;] t.y. kad ir ka tu bedarytum, kad ir kaip tu mastytum, visvien nueisi tuo keliu, kuris tau nulemtas, nors tau ir atrodo kad turi pasirinkima ;]

bet jeigu sventai tiki lemtimi, tai vadinasi visos tau skirtos gyvenimo gerybes pacios pas tave ateis, net ne pirsto nepajudinus juk negausi puikiu rezultatu moksle, net neatsivertes vadovelio negausi atestato is aukstosios mokyklos, net joje nepabuves viska turi pasidaryti pats ir jokia cia lemtis nepades, tikejimas lemtimi - tiginyste

ne, tai bus tavo lemtis, mirti ant lovos ziurint tv nuo bado ;D

lemties nera, yra tai, ka susikuri pats

nea;]

nea, tikiu kad kiekvienas savo gyvenima galiu nulemti kaip nori

noretum ;P