Lupa

Lupa

1 lup|a (4)
1. žem. lupimas, mušimas, pyla: gauti ~os
2. tarm. žievė, luobas 2 lupa (2) didinamasis stiklas su aptaisais lup|ti, ~a, ~o
1. šalinti luobą, žievę, kevalą: l. bulvę, kiaušinį.|sngr.: ~k žievę(nuo medžio), kol ~asi.
2. dirti: kailį, odą l.
3. plėšti, rauti, versti: kelmus, akmenis l. (iš žemės). stogą l.
4. mušti, bausti mušimu: diržu ką l. kas nori l., tas ir pagalį randa (flk.) .|sngr.: gaidžiai ~asi.
5. šnek. parduodant, už darbą brangiai imti;
skolinant imti dideles palūkanas: jis brangiai ~a už siuvimą. ~a kaip už kviečius. ~ėjas, ~ėja dkt. (1) ~ikas, ~ikė dkt. (2) ~imas (2) ~imasis (1)