Man reikia paverkti

Sveiki,
Man 23, vyras. Turiu aukštajį išsilavinimą, gerą darbą, nepriklausomas nuo tevu.
Esu vienas.
Visą gyvenimą vienas.
Neturėjau nei draugų, nei merginos. Dėl to kenčiu labai (Depresija, prasmės ieškojimas, noras viską pabaigti)
Vartojau didelės dozės antidepresantų, lankiausi pas psichologą. Šiek tiek pasikeičiau, nebenoriu žudytis
Kai dirbu visa diena (viršvalandžius, iki pat nakties), tai viskas OK, nekyla durniu minčiu ir pragyvenu ramiai. Bet jei grįžtu namo po 8 darbo val. tai jau prasideda.. Pastaruoju metu dažnai skaitau apie narkotikus. Spėju, greitai pabandysiu.
Realei, nežinau kodėl čia rašau. Gal paverkti tiesiog noriu. Jau praradęs viltį gyventi kaip žmogus.

Paverkei ir gal užteks?
Matau, fantazijos turi, jei skaitai apie narkotikus.

Ta prasme, tik zmonės su fantazijom skaito apie narkotikus? Kodėl?

Nori aštresnių pojūčių, tai galima rasti ir kitų pomėgių: pabūk su vaikais iš vaikų namų ir pan.

Hmm, aš labiau užsimiršti noriu, nes realybė mane netenkina. Anksčiau daug žaidimus žaidžiau, alkoholį vartojau. Dabar realei, neišgeriau ir lašo jau 2 mėn...

Bet įdėja įdomi, ačiū kad perskaitei.

Galbūt neaiškiai pasakiau kas mane neramina Pagrinde vienatve. Apie kitka nutylėsiu (galima laaaabai didelį saraša parašyti skaudžiu dalyku)

Kam knistis praeity, jei tai netuti įtakos ateičiai. Viskas tik nuo tavęs priklauso.

Taip, praeitis įtakoja ateitį, bet viskas nuo žmogaus priklauso. Tačiau, man liūdna nuo esamos situacijos ir aš pasimetes..

Rašyk tikrą situaciją, nevaikščiok šniūrais, o dabar čia mėgaujiesi savo praeitimi ir tiek.

Nežinau, kas gali norėti ženytis 25 metų nebent tie, kuriems tėvai liepia

O tokiems dar reikia ne vien tėvų leidimo , bet ir emancipaciją nusistatyti

Man šiaip nesvarbu kokiam amžiuje zmones zenijasi arba kokiam amziuje yra logiška zenitis. Man svarbu kaip aš pats jaučiuosi.

Mm, dėl depresijos gali norėti nusižudyti nes tai gali atrodyti vienintelis kelias. Bet tuo tarpu žmogu gali stabdyti kiti faktoriai.. Pvz man buvo : Kaip gyvens\pasijaus giminaičiai.

Is kokio miesto? Jei is provincijos suprantama kad sunku susirast draugu/mergu,bet jei is didmiescio,kai tiek veiklos? Sunku patiket,gal charakteris nekoks?

Nematei, nes tie žmonės yra vieniši.. O pasakoti visiems (ne anonimiškai) kad neturi draugu ne kiekvienas nori

Vilnius. Nežinau, negaliu objektyviai įvertinti savo charakterį (turbūt niekas negali)

Nostalgiška muzikytė
Kai turi tokių draugų, tai ir priešų nereikia, kaip pasakytų buvęs Seimo Pirmininkas

Tai nueik i bara,pasimk gera buteli,atsiras ir draugu ir mergu.Jei nedrasu,ir pradeti save perdaug vertinti arba isiteikti,sauk kokiu vaistu,tik ne su alkoholiu.Kitas variantas: prasideda ziemos sezonas,nusipirk slides arba meskere.Bendra veikla padeda pritrauk bendraminciu.Dauguma zmoniu laukia kol juos pakvies,buk iniciatorius ir pasiulyk pats.Zodziu jei namie sedesi,kai praktiskai esi nematomas,tai niekas ir nesikeis

Gal ir reikia Man nostalgijos nesukėle, nebent "nu pagady";D pirma karta girdėjau.

Ačiū už patarimus. Reikia kažka mąstyti.. Ir bandyti keisti.
Realei, į pirtį dažnai nueinu. Nueinu į sporto sale. Nesėdžiu visada namie.. Kaip bebutų juokinga, bet darbas yra vieta, kuri teikia džiaugsmą dabar.

Tai, ką? Nemuzikaliai šįvakar nusiteikęs Lopšinės nedainuosiu
Vaikystėj po 'nu, pagady' eidavo visi miegoti