maršálka [lenk. marszałek]: 1. feodalizmo laikais — aukšto rango centr. valdžios pareigūnas; bajorų vadas; 2. iškilmėms vadovaujantis asmuo; 3. tvarkos prižiūrėtojas bažnyčioje; 4. lenkijoje ir lietuvoje feodalizmo laikais —bajorų seimų,
konfederacijų ir teismo organų pirmininkas.