nesusikalbejimas...

atejo tokia mintis i galva,nes daug kur apie tai girdziu ir matau...kaip manote,del ko vyras ir moterys nesusikalba?...ir,kas idomiausia,kuo jie jaunesni,tuo sunkiau randa bendra kalba...ar cia,tiesiog,su amziumi ateina pakantumas,bei kantrybe kitam?...ar cia kaltas zmoniu skirtingumas?...

o kas tau sakė, kad nesusikalba?
Didelis stereotipas, kad vyrai nesupranta moterų, o moterys - vyrų

sako tai,ka matau ir girdziu aplinkui...juk pasakiau...

Vyro ir motes tevai skirtingi,paziuros...Susikalbejimas ateina per bendravima.

taigi,vis tik mnai,kad skirtingumai...o kaip atrasti ta susikalbejima,tuomet?....ir ar tai imanoma,apskritai?...

na mano nuomone butu tokia.jeigu su zmogumi nebeimanoma susikalbeti.tai kokiu velniu kartu gyventi

na,irgi,yra tiesos...bet,juk nedaug yra zmoniu nuspejanciu ar suprantanciu kito norus,bei poreikius...ir,dazniausai,nesusikalbejima prasideda butent is cia,nes kazkieno poreikiai ar norai lieki nepatenkinti,bandoma kalbeti ir nesusikalbama...

nesusikalbejima pastebejau brandos amziuje.... O anksciau to nebuvo.

arba isvis nenorima kalbetis

bet kalbetis nelengva,ir temos nelengvos kartais laukia...

na buna nelengva.bet kalbetis reikia ir net butyna

Mano tevai nesusikalba, patevis lopas. Ka daryti man?

na pamegink issiaiskinti ta priezasti ir suprasti.zinau tai nelengva.bet verta.

Gyventi savo gyvenima,susikurti ji,patartina nelabai lengvabudiska...

jis rusas yra, dazniausiai tik rusiskai sneka ir gan daznai apsneka vaikus, nes siek bei tiek suprantu rusiskai, su mama irgi keikais gan daznai, toks saukimo tonas pas ji dar.. Taip erzina Jis is vilniaus atvaziaves cia 8 metus gyvena klaipedoje su mumis, mama jam nupirko masina, siaip viska nuperka ka dazniausiai nori.. Atejo krize, mamai nekilnojamas verslas nelabai sekasi, mazai pinigu bera, arba ju nera, tai laikomes ant patevio algos, jis dirba kroveju, alga maza, mama sako kad susirastu normalesni darba arba du darbus ir jis negali siknos pajudinti nes sako jam ir tas darbas geras, kito jis nenori.. Del seimos nieko nepadaro, namie rekia.. Isivaizduojat, mama dirba 09:00-19:00, cia ofise, o dar kur darbas ne ofise, kai reik zmonem butus parodyt, o dar kartais net ir savaitgaliais tenka vaziuot ar eit rodyt, o jei neperka nieks nieko, ner algos, grysta velai mama, nori zinias paziuret, o tas ant sofutes isidrebes rusiska 1950 metu filmus ziuri.. Mama vos neverkia negali teliko paziuret net ziniu 30 minuciu po darbo.. Tai ka daryt.. :/

Man atrodo, kad nesusikalbėjimas ir kylą tikint tokiais stereotipais... Aišku, yra tų skirtumų tarp lyčių, bet ne tokių milžiniškų, kaip atrodo- viskas išsprendžiama.
Kas liečia amžių, tai mes visą gyvenimą mokomės. Mokomės būti su žmonėmis, susikalbėti, eiti į kompromisus, suprasti, atleisti. Nežinau, gal čia suveikia tas jaunatviškas maksimalizmas, idealizmas: "na, nesusikalbam, tiek to, susirasiu kitą, su kuriuo susikalbėsiu, juk visas gyvenimas prieš akis". O vyresni tarytum dažniau linkę suktis apie vieną žmogų ir būti lankstesni, ieškoti išeičių su tuo vienu žmogum. Bent jau man taip atrodo. Aišku, tai netaikytina absoliučiai visiems.

nesikysk i savo tevu gyvenima...tegul aiskinasi patys... jeigu negali ziureti i ju santykius,issikraustyk ir gyvenk viena...

o as kaip tik sakyciau,kad gal ne tiek maksimalizmas,bet tas uzsispyrimas ir "zinojimas",jog esi teisus...bet vis tik as linkusi kazkiek sutikti,jog n esusikalbama,dazniausiai,tarp vyro ir moters...pernelyg skirtingas suvokimas tu paciu dalyku...pernelyg skirtingas emociju reiskimas...pernelyg skirtingas mastymas...ir pan...as jau net nekalbu apie tai,kad kiekvienas musu is seimos,draugu,mokyklos atsinesa savo taisykles,vertybes ir pan....

Panterra<< manyčiau, kad kartais nesusikalbėjimas ir nedideli konfliktai naudingi, nes niekas nenutylima, stengiamasi išsiaiškinti ir vėl pasiekti sutarimą ar harmoniją..Priartėji prie kito žmogaus ir savęs supratimo.
Tačiau būna toks reiškinys kaip pastovus nesusikalbėjimas arba pastovus karas.Manau taip būna dėl noro pakeisti kitą žmogų pagal savo susikurtą paveikslą ir nenoro priimti jį tokį koks jis yra, besąlygiškai. Nenoro atsigręžti į save ir keisti save. Nes jei kas nors tau tame žmoguje nepatinka ir tu vis su juo konfliktuoji, nesusikalbi, tai problema jau yra tavyje... Kalbu labai abstrakčiai..nes nėra realios situacijos.
Nesutikčiau su tuo, kad tarp vyro ir moters pernelyg skirtingas suvokimas, mąstymas, emocijų reiškimas Taip, skiriasi, bet tie skirtumai mane ir traukia...

Drįsčiau paprieštarauti. Vien jau dėl to, kad moterys su moterimis, o vyrai su vyrais negyvena kartu taip masiškai kaip moterys su vyrais. Kažin, kiek nesusikalbančių būtų, jei būtų vienodas skaičius tokių porų