Niekaip nesiseka susirasti merginos

Jei žmogus rimtai ieško antrosios savo pusės su kuria norėtų nugyventi visą savo likusį gyvenimą, tai jam nerūpės ar jo/ jos vaikinas/mergina bus bendramokslis (ė), bendradarbis (ė). Jam tai ne tai, kad netrukdys, bet dar ir padės - žmogus džiaugsis, kad būtent toje erdvėje sutiko tą žmogų. Ir jei abu žmonės bus atsakingi, atviri vienas kitam, geri kaip žmonės, tai išsiskyrimo atveju neliks nei kokių tai nemalonumų susitikti vėl ir vėl, nei apkalbų ir pletkų. Jie tiesiog išsiskirs (paleis vienas kitą galima sakyt), nes bus supratę, kad dėl kažkokių priežasčių jiedu negali ar nenori tuoktis ir toliau bendraus kaip paprasti draugai, pažįstami, kolegos. Žinau labai daug atvejų kai žmonės susipažino būtent savoje aplinkoje (mokslo, darbo, hobių ir pan.). Dauguma jų susipažino būtent toje pačioje bendruomenėje (chore, kokioje nors grupelėje/bendruomenėje, užsiimančioje kokia nors veikla, darbe ar mokslo įstaigoje), įsižiūrėjo viens į kitą per kurį laiko tarpą, nutarė pabandyti draugauti rimčiau, o paskui ir susituokė, sukūrė tvirtas šeimas. Kai kurie jų šiandien net darbe yra karjeras padarę kolegos, dirbantys skirtinguose tos pačios įstaigos skyriuose (vienos šeimos atveju sutuoktiniai dirba Klinikose ir vyras dirba reanimacijoj, o žmona lygtais neonatologijos skyriuje). Kiti per draugystės laikotarpį supratę, kad nenori kartu kurti šeimos ramiai draugiškai išsiskyrė ir sau toliau gyvena ar bendrauja ir bendradarbiauja, būdami tose pačiose bendruomenėse, toje pačioje aplinkoje ar savais gyvenimo keliais nuėjo (kas susituokė po kiek laiko su kitu, kas kur užsienin išvyko vieni ar savo šeima, kas į vienuolius/ kunigus įstojo ir pan. ir kt.).

Jūs ir negalit įsivaizduoti ką kitas žmogus galvoja. 30 metė moteris nėra ištekėjus ir vaikino neturi? Tai jos reikalas kodėl ji neturi vaikino ar vyro ir jos reikalas yra ar ji išvis nori kurti šeimą ir kodėl nori arba nenori. Tas pats galioja ir vyro atveju (išskyrus tuos atvejus, kai jis raunasi mergas kabinti, bet nė negalvoja prisiimti atsakomybės).

Tarp 5 ir 10 metų. Iki 20-25 žmonės dar tiek nesubrendę, kad viso gyvenimo sprendimų verčiau vengti.

Iš kur gali iškart žinoti, tai bus rimtai, ar tik bandymas? Nebent daryti prielaidą, kad bandymas galimas tik vienas.

Tikrovė tokia, kad visuomet vienas lieka nepatenkintas išsiskyrimu. Tuomet apie save sužinai, ko dar nežinojai. Taip pat visi aplinkiniai. Taigi, toje aplinkoje antro šanso greičiausiai nebus. Būna ir taip, kad "uošvienė" tėvams paskambina, papasakoti koks blogas jų sūnus, tokios puikios dukros neėmė

Mano įsitikinimu, labai neįdomu turėti porą, kurios profesija tokia pat. Tarkim, man su techniniu išsilavinimu, patrauklesnės humanitarės, medikės ir pan. Tik tuomet vienas iš kito sužino kažką naujo, o ne net ir buityje dalinasi darbo rūpesčiais. Buityje irgi paprasčiau, kai kiekvienas moka ką kita.
Manau, visiškas bendravimo perteklius, jei abu dirba ten pat ir dažnai matosi. Bendravimo perteklius šiais laikais įvardijamas kaip viena dažnų skyrybų priežasčių, dėl to kalti mobiliakai, fb ir kitos išmonės, kai kiaurą parą esi pasiekiamas.

Galiu pateikti daug pavyzdziu kokios sugadintos merginos ir ju poziuris i vaikinus, vyrus, bet cia nera taikoma visoms, bet daugumai, didziajai daugumai.

Pamaciau mieste porele dreduotu, na reggae muzikos myletoju ant dviraciu. Tik mergina pamate prabangia masina ir taip issiziojo sustingo.

Paciam teko daug visokiu pamatyti. Kai ateina merginos prisijungia draugo pakviestos ir pirmieji klausimai iskart ka dirbi, kokia masina.

Taip, kad gal kartais geriau nereikia antru pusiu visai

Klausimai ką dirbi ar kur gyveni savaime nėra blogis, tačiau jei po to pareikš, kad turėtum susirasti geresnį darbą arba įsigyti didesnį butą, tada jau verta sunerimti - ji svarsto galimybę su tavim gyventi

Po pirmojo susitikimo yra kvaila ir naivu galvoti apie bendra gyvenima.

Protingi iškart pagalvoja, ar įmanomi tolimesni santykiai su ta nauja pažintimi, o ne dulkinasi metus ir po to nusprendžia, kad vienas kitam daugiau niekuo netinka

Na cia kaip paziuresi. Pirmas susitikimas dar mazai ka pasako. Kartais reikia kiek daugiau, kad suprasti. Juk lengva visada po pirmojo susitikimo vertinti daugumai, o kartais tai buna skubotos ir klaidingos isvados.

Kadangi iškart apie bendro gyvenimo galimybę galvojančių nedaug, tačiau sugult tai kodėl ne, taip ir gaunasi, kad daugybė jaunų su vaikais ir niekada netekėjusių pažintyse bando sau laimės pasigauti.

Bet kai galvoja apie bendra gyvenima per pirma susitikima, tai nereiskia, kad taip galvojantys zmones yra rimti. Be to, tai gali buti tiesiog zenklu, kad zmogui rupi tik pinigai, patogumai. Po to santykiai del isskaiciavimo.

na kaip saknt pinigai valdo pasauli lygiai taip pat sustingtu kinietes ir afrikietes pamate tave su VW golf

nes tu joms neidomus na bent jau be siu dalyku tai tikrai