Nuodėmės vaisius..

Aš galvoju, kad santarvė padidina laimės tikimybę, kaip ir išmintingos pilnos šeimos buvimas. Žinoma, geriau nepilna šeima, bet šilta, harmoninga ir taiki aplinka vaikams augti, negu pilna ir tik įvyniota į blizgų "kokie mes tobuli ir laimingi" popierėlį.

Tam, kurio tu nekenti, yra visiškai dzin, kaip tu jautiesi, nes kitu atveju jis siektų to, kad tavo jausmai jo atžvilgiu pasikeistų. O šiaip tai pyktis kenkia tik sau pačiam. Emociją išgyvent gerai, nereikia kaupt, laikyt, bet nuolat jausti negatyvą niekam nėra sveika.

Pažįstu daugybę žmonių, kurie parsinešė problemų iš vaikystės, nors gyveno pilnose šeimose (ir ne kažkokių alkoholikų, smurtautojų ar šiaip kažkokių apsimetėlių, gyvenančių sukandus dantis), o tiesiog normalių, paprastų žmonių, su savo privalumais ir trūkumais. Žmonės sudėtingi, pvz., nemoka reikšti meilės, yra linkę į aukos vaidmenį ar demonstruoja per daug galios, na, yra daugybė psichologinių bėdų, ir žmonės nuo tų bėdų nepabėga susituokę, dauguma jų vis tiek nesprendžia, o priima kaip charakterio savybę, pvz., pavydumą, valdingumą, perfekcionizmą. Tai yra labai paplitę, retas "nepaveldi" kažkokių psichologinių sunkumų; neteisinga sakyti, kad sunkumų patiria būtent vaikai iš nepilnų šeimų arba nedarnių pilnų. Jeigu pora per daug nesipyksta, visai normaliai sutaria, tai dar nereiškia, kad vaikui nereiks "atidirbti" ir "išsivalyti" to, ką gavo augdamas šeimoje. Daugumai reikia iš savęs išmėžti daug mėšlo, nepriklausomai nuo to, ar augino abu tėvai, ar vienas. Realiai nesutikau nei vieno žmogaus, kuriam to nereikėjo daryti, o vis dėlto dauguma žmonių augo pilnose šeimose.

Kitas dalykas, yra sakoma "sunku pratybose, lengva kare" - t. y., anksčiau ar vėliau visi pamatome tiek karčiąją, tiek saldžiąją gyvenimo pusę. Kažkada savo vis tiek reikia paragauti.

Bet gi gali plakti to vaiko širdis ;) Kalbama nebūtent apie gyvybę "kurios nėra" pilve ;)

Geriau būtų gimdyt, nei abortas Nors yra labai išimtiniai atvejai, kada galima abortą padaryt, bet jis visada atsilieps neigiamai ir organizmui ir būsimiems vaikams. Ir santykius intymius reiktų nutrauks su vaikinu tuo ir pasakyt jo draugei, turbūt, reikėtų, tema sena, bet gal kam nors ta pati situacija bus.
Tavo vietoj ir nežinau kaip elgčiausi, jei būčiau moteris, čia jau buvo padaryta daug klaidų ir dabar jau taisyt situaciją negalima, visiškai jos pataisyt jau negalima, tai ne vaza, kad sudaužei ir suklijavai ar nupirkai naują. Toliau nekartot tik klaidų ir nedaryt sąmoningų klaidų.

Nėštumo nutraukimas yra ko gero jautriausia ne tik medicininė, bet ir socialinė tema kiekvienai moteriai, mylinčiam vyrui bei didžiajai visuomenės daliai. Apie nėštumo nutraukimus vengiama viešai kalbėti, o jei kalbama, dažnai naudojama moksliškai nepagrįsta informacija, kuri sukelia daug ginčų. Jūs galite paklausti - o kodėl mes turime apie tai kalbėti? Kokia situacija yra Lietuvoje? Higienos instituto duomenimis 2014 metais Lietuvoje buvo atliktas 5231 nėštumo nutraukimas, iš kurių 5043 (96,4 proc.) buvo atliktas ne dėl medicininių indikacijų, o pačios moters pasirinkimu. Tačiau niekas nežino kodėl jos priima tokį sprendimą. Galbūt tai sužinoję galėsime užbėgti įvykiams už akių? Pavyzdžiui - suteikti reikiamos informacijos apie šeimos planavimo priemones ir pagerinti jų prieinamumą. Labai prašome, nepagailėti kelių minučių laiko ir užpildyti prisegtą anketą apie nėštumo nutraukimus ir jų pasirinkimo priežastis. Tik visi kartu galime pakeisti nusistovėjusį požiūrį apie šią temą bei suteikti reikiamą informaciją bei pagalbą moterims.
http://apklausa.lt/f/nestumo-nutraukimo-pasirinkimo-priezastys-g8awxaq.fullpage