Patyčios universitete

Sveiki,

neseniai kažkur skaičiau straipsnį, kuriame teigiama, kad šiais laikais ne tik mokykloje vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, bet ir universitete. To nevengia ne tik bendramoksliai, bet ir dėstytojai (nors čia jau atskiros temos reikalaujanti diskusija). Ar teko jums su tuo susidurti? Dėl ko dažniausiai būna tokios patyčios? Maniau, kad ~20m jaunimas jau išauga iš to amžiaus. Tuo labiau, kad visi į aukštąsias atkeliauja iš labai skirtingų vietų, socialinių aplinkų, šeimų - visi tam tikra prasme tampa lygūs naujoje vietoje, tarp naujų žmonių, visi turi prisitaikyti ir susitaikyti su kažkokiais skirtumais.
Na, būna, kad vieni kitus patraukiam per dantį nepiktai, bet esu beveik tikra, kad dėl to niekas nepyksta

O tu galvoji tik mokykloje tyciojasi? Ir darbe tyciojasi.

Kaip, iš ko tyčiojasi? Būtų įdomu sužinoti.

Pvz., is kitokiu paziuru, neigia arba nepriima. Pasityciojes is kito jautiesi virsesnis ir panasiai.

Tyciojasi vieni is visu visalaik maziau ar daugiau ir nemanau kad tai turi reiksme kiek tau yra metu.Metai ne visada atspindi zmogaus subrendimo laipsni.

Tyciojasi vieni is visu visalaik maziau ar daugiau ir nemanau kad tai turi reiksme kiek tau yra metu.Metai ne visada atspindi zmogaus subrendimo laipsni.

Universitete tai tikrai tyčiojas būna iš moksliukų, ar kad koks tylenis esi.
Pas mane universitete nu per bendras teorines paskaitas, ar praktinius užsiėmimus būna grupiokai užgaulioja ten tokią vieną tylenę moksliukę.. Nu bet ji pati su niekuo nešneka, arba jei šneka tai tik su viena panele ir tai kažką patylėm, kad nieks neišgirstų, kad kažką su visais pasidalintų nėra buvę.. Tai ir taip piktai jos pavardę sako kai kurie vaikinai, ir žvengia.. Nu ar šiaip reik pvz pristatymą padaryti (referatas + skaidrės ir pranešimas žodžiu), tai maždaug ateini į univerą ir jau iškarto nu ką šiandien renginys bus.. "PRABILIMAS 2010" Nu ir visokios nesamonės.. Nu o ką bandai su žmogum normaliai antram kurse dar ant rankų turbūt žodžius suskaičiuočiau (nu čia žinoma ne tuos kur reik privalomai per paskaitą sakyt kažką..). Po to išvaizdos nėra, sėdi sau rankas ant stalo taip padėjus maždaug kaip prie lėkštės būna peilis ir šakutė skirtingose pusėse, tai maždaug "pasiima" tuos įrankius ir tokioj pozicijoj pusantros valandos.. Išvaizdos nėra, nieko nešneka nu tai ką tokia.. Mokosi gerai, bet būna diskusijos kokios per paskaitą, tai niekada nieko nepasako nors gal ir daug galėtų nes protinga yra.. Nu tai va taip ir yra..
Yra dar vyrukas toks ir panaši situacija, šiaip tai ten iš jo tyčiojas kad kaip peliukas sūrskis atrodo, o šiaip irgi moksliukas bet toks šnekus, mldc, visiem padeda, nu vos ne priešingybė.. Gal atrodo irgi ne super, bet gi ne grožio konkursas studijos.. Bet toks visad apsuptas draugų.. Va tai tiem moralas kai kokie tyleniai skaitys čia mano postą - nebijokit ir jokios problemos neužkirs jum kelio bendraut, turėt draugų ir panašiai, o ir patyčios bus mažesnės ar jų iš vis nebus.

Kas liečia dėstytojus, tai visokių būna, bet šiaip jie vistiek akademikai žmonės supranta kaip galima elgtis ir kaip ne, yra tokia viena vis burba kas jus tokius ims į darbą, nieko nediskutuojat, nesidomit aktualijomis ir t.t.. Nu bet čia toks savaiminis stimulas daugiau padirbėt, kad būti savo srities normaliu specialistu, o ne su dar vienu štampuotu diplomu ir tiek
Apie dėstytojus tai greičiau studentai iš kai kurių pasityčioja, nei kad dėstytojai iš studentų, visgi jie vieni yra, o mūsų daug..
Buvo čia tokia universitete dėstė praktinius užsiėmimus senmergė tokia 35 metų gal, atrodo jau sunykus tokia kaip 50 metų, nė kart netekėjus, vaikų neturi, pati mėtosi tarp kalbėjimo ne tai kad nuo temos prie kitos , bet trūkčioja savo kalboje jei pamato kažką į ją spoksint, nu tokie kalbos barjerai ir panašiai.. Tai ir apšneka ten iš nugaros, aišku ne į akis
Va toks tas gyvenimas.. Metų daugėja, o proto pas kai kuriuos vistiek nėr, nors kartais ir patys tie "skriaudžiamiji" kalti, o ne skriaudžiantieji

Bet juk tos patyčios būna skirtingos. Argi galim sakyt, kad vienodai veikia, kai tau 10 ir kai tau 30?
Be to, manau, kad derėtų atskirt patyčias nuo ne visada konstruktyvios kritikos, nesugebėjimo priimti kitokią nuomonę, ironijos ar net sarkazmo. Net ir čia, forume, vieni sugeba iki pamėlynavimo ginčytis, tačiau neperžengia ribos, nepuola mėtytis asmeniniais įžeidimais, kai pritrūksta svarių argumentų, o kiti net nesuvokia, kas yra kultūringa diskusija.
Manau, suaugusių patyčios dažniau būna įvilktos į subtilesnį rūbą, pasireiškia dažnai ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, mimikom. Vaikai paprastai drebia į akis tai, ką galvoja, kitą minutę jau pamiršta, ne visada tai daro sąmoningai (ypač mažesnieji).
Kita vertus, pats suaugęs kitaip reaguoja: paauglys gal prisimins visą gyvenimą išgirstas replikas, o suaugęs tiesiog numos ranka ir pagalvos, kad durnas...

Nu man tai atvirkščiai atrodo, kad tos vyresniųjų daug skaudesnės, gal ne dėl smulkmenų atsirandančios, ir jau greičiau kažkokia kritika gaunasi, nei patyčios..
Dar su tais vyresniais ten kažkaip jau gal dingęs tas mąstymas "Nu čia vaikas, tai nesąmones šneka", o vyresniojo jau nuomonė kaip kokio autoriteto ir skamba griežčiau ir kandžiau tam, iš kurio tyčiojamasi..
Nors čia ir sužaidžia gerai kiekvieno "normalumo ribos", kas vienam normalu ir atrodo priimtina, o kitas taip nesielgia ir nudrėbia tam nesielgiančiam "akmenį į jo daržą" :D
Nu tokie pasvarstymai mano, reiktų žiūrėt kitų nuomones, gal kažką išsiplėsčiau labiau

JaUCIU , jei zmogus tylesnis arba ramus, jis kaip ,,balta varna". Kaip buna skirstymas juodaodis - nereikalingas, engiama, o baltaodis - geras, savas ir panasiai, nors taip neturetu buti...
O tylesniu nesupranta, laiko juos ,,kitokiais". Nors daznai nesuprantu tokiu dalyku.

Nu bet ar gerai būt tuo tyleniu, ramiu? Bent kažkiek prabilt tai galima, kompleksų kad po to neatsirastų, o ir šiaip prireiks to bendravimo ir darbe žmonėms turėsi kažką sakyti, o įgudžių nebus, ir giminės, ir antra pusė po to kažkaip netaip rišis.. Nu man taip atrodo.. Visitiek jiem blogiau, sakykit ką norit arba paneikit

Darbe pasityciotu kas is manes, kepenis prarastu

na, aš universitete patyčių nepastebėjau.. gal būna apkalbos, šnabždėjimai už nugarų, bet į akis niekas taip nestumia kaip mokykloj, tiek tie treninginiai, tiek tuštutės, adaptuojasi, tampa kultūringesniais... jei kas ir pasišpilkuoja, tai draugai tarpusavy, bet čia jau asmeninio bendravimo ypatumai

Tai gal tos patyčios nebe tokios vaikiškos kaip mokykloj.

Manau zmones turetu buti tolerantiskesni vienas kitam. Va kur ir atsiranda problemos. Ir patycios.
Aisku tyliu visiskai negerai buti. Reikia but socialiam.
Visai kas kita yra atsiskyre socialiai zmones. Turiu minty, nebendraujantys, gyvenantys vieni ir nesirodantys laabai jau visuomenes gyvenime.

Amžius ir protas ateina, bet kartais amžius ateina vienas.

Dmxyler19,

man tai labai užkliuvo, kad apie kai kuriuos pats su pašaipa rašai. Argi nors vienas gali pats nusipelnyti pašaipų? Ar galima tyčiotis iš kompleksuoto žmogaus, kurio kompleksai atsirado dėl tų pačių patyčių ar netinkamo tėvų auklėjimo, ar pan.? Paprastai, jeigu tyčiojamasi iš kažko, ką mes sąmoningai patys pasirenkam, tai dažniausiai būna visai dzin, ką kiti sako ("nu užsimausiu šiandien rūžavą miniaką ir eikit šikt, galvokit, ką norit").

Pas mus yra tokių, kur matosi, kad mokykloj buvo iš jų tyčiojamasi gal, bet va universitete tokie išdrąsėję, šnekūs, nors ir moksliukai. Bet iš tokių niekada nesulauksi tokių žodžių, kurie gali stipriai įžeist. Taip pat yra labai daug gana simpatiškų vaikinų, kurie gerai mokosi, tačiau yra labai tylūs, ramūs, bendrauja nedaug - kažkodėl iš tokių nekyla noras šaipytis kitiems. Tiesa, buvo toks vienas vaikinas (dabar jau kitur išėjo), kuris visada visus garsiai pašiept mėgdavo... nevengdavo ir iš savęs pasišaipyt (turbūt dėl to, kad kiti to nepadarytų pirmi). Nežinau... tiesiog pasukioji pirštą ties smilkiniu ir viskas. Gal man čia taip atrodo tik... ar gal bendramoksliai tiesiog žmoniški pasitaikė. Nors aš į grupę atėjau ne nuo mokslo pradžios, tai irgi užtruko laiko, kol prisitaikiau, bet neteko girdėt jokių baisių dalykų savo pusėn.

O apie dėstytojus galėčiau daug papasakot... Tai, kad studentai visiems klijuoja etiketes, pažvengia, tai čia jau visiškai įprastas dalykas ne tik jiems, bet turbūt ir dėstytojams. Nebent kokiems jauniems ar labai jautriems įstringa. Bet yra tokių dėstytojų, kur, manau, tikrai labai peržengia ribas. Atvirai tyčiojasi iš studentų, netgi jų keistesnių pavardžių, išvaizdos, tylumo... Bet juk suaugę žmonės...

Pažiūrėjus statistiką, tikriausiai Lietuvos žmonės ne, itin tolerantiški.

Tai pagrinde iš tų ir tyčiojas universitete ir aukščiau, gal ten išvaizda, kaip mokykloje jau jokio vaidmens nebedaro..:)

Tolerancijos neina išmatuot tokio kaip dalyko :P požiūrį nebent į vienus ar kitus dalykus ir tai statistinių programų pagalba :)