Pavyd|as (2) 1. kartėlio jausmas dėl kitų pasisekimo, gerovės: jausti ~ą. p. ima, neduoda ramybės. ~ą kęsti. iš ~o net žaliuoja. nesitveria ~u. 2. kankinamas abejojimo jausmas dėl mylimo žmogaus
neištikimybės, pavyduliavimas. 3. b. žr.
pavyduolis žiūrėk {pavyduolis}
