Piperacillin/Tazobactam Actavis 4,5g milt.inj. N1

Piperacillin/Tazobactam Actavis 4,5g milt.inj. N1

Preparato charakteristikų santrauka
1. vaistinio preparato pavadinimas
Piperacillin/Tazobactam Actavis 2 g/0,25 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui
Piperacillin/Tazobactam Actavis 4 g/0,5 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Kiekviename buteliuke yra 2 g piperacilino (natrio druskos pavidalu) ir 0,25 g tazobaktamo (natrio druskos pavidalu).
Kiekviename buteliuke miltelių injekciniam arba infuziniam tirpalui yra 4,7 mmol (108 mg) natrio.

Kiekviename buteliuke yra 4 g piperacilino (natrio druskos pavidalu) ir 0,5 g tazobaktamo (natrio druskos pavidalu).
Kiekviename buteliuke miltelių injekciniam arba infuziniam tirpalui yra 9,4 mmol (216 mg) natrio.

3. Farmacinė forma

Milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui.
Milteliai yra balti arba balkšvi.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Piperacillin/Tazobactam Actavis gydomos toliau išvardytos vidutinio sunkumo ir sunkios sisteminės ir (arba) lokalios bakterijų sukeltos infekcinės ligos, nustačius arba įtarus, jog jų sukėlėjai yra beta-laktamazę gaminančios bakterijos.

Suaugę pacientai, paaugliai ir senyvi žmonės
· Hospitalinės infekcijos sukeltas plaučių uždegimas.
· Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos, įskaitant pielonefritą.
· Pilvo ertmės infekcinės ligos.
· Odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos.
· Pacientų, kuriems yra neutropenija, bakterijų sukeltos infekcinės ligos.

2 – 12 metų vaikai
Vaikų, kuriems yra neutropenija, bakterijų sukeltos infekcinės ligos.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Piperacillin/Tazobactam Actavis galima lėtai (ne greičiau kaip per 3 – 5 min.) sušvirkšti arba lėtai (per 20 - 30 minučių) infuzuoti į veną.

Miltelių tirpinimo instrukcija pateikta 6.2 ir 6.6 skyriuje.

Mišrios infekcijos, t. y, piperacilinui jautrių mikroorganizmų ir piperacilinui/tazobaktamui jautrių beta-laktamazę gaminančių mikroorganizmų, sukeltos infekcinės ligos gydymą papildyti kitu antibiotiku paprastai nereikia.

Gydant hospitalinės infekcijos sukeltą plaučių uždegimą ar pacientų, kuriems yra neutropenija, infekcinę ligą, kartu su piperacilinu/tazobaktamu galima vartoti aminoglikozido. Jeigu jo kartu su piperacilinu/tazobaktamu vartoti reikia, būtina gydyti visa gydomąja piperacilino/tazobaktamo ir aminoglikozido doze.

Pacientus, kuriems yra neutropenija ir infekcijos požymių (pvz., karščiavimas), reikia nedelsiant pradėti empiriškai gydyti antibiotikais, nelaukiant laboratorinių tyrimų rezultatų.

Suaugusiems žmonėms ir vyresniems negu 12 metų paaugliams (jeigu kiekvienos šių grupių pacientų inkstų funkcija normali)
Suaugusiems žmonėms ir vyresniems negu 12 metų paaugliams įprastinis dozavimas yra 4,5 g Piperacillin/Tazobactam Actavis (4 g piperacilino ir 0,5 g tazobaktamo) kas 8 val.

Bendra Piperacillin/Tazobactam Actavis paros dozė priklauso nuo infekcinės ligos sunkumo bei lokalizacijos ir gali varijuoti nuo 2,25 g (2 g piperacilino ir 250 mg tazobaktamo) iki 4,5 g (4 g piperacilino ir 500 mg tazobaktamo) kas 6 val. arba kas 8 val.

Jeigu yra neutropenija, rekomenduojamas dozavimas yra 4,5 g Piperacillin/Tazobactam Actavis (4 g piperacilino ir 500 mg tazobaktamo) kas 6 val. kartu su aminoglikozidu.

Senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija normali
Senyviems pacientams galima vartoti tokią pačią Piperacillin/Tazobactam Actavis dozę, kaip jaunesniems suaugusiems žmonėms, išskyrus inkstų funkcijos sutrikimo atvejus (žr. toliau).

Inkstų nepakankamumas suaugusiems žmonėms, senyviems pacientams ir vaikams (sveriantiems daugiau negu 40 kg), vartojantiems suaugusių žmonių dozę.
Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams į veną vartojamą vaistinio preparato dozę reikia nustatyti, atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo sunkumą. Rekomenduojamos paros dozės nurodytos žemiau esančioje lentelėje.

Hemodializuojamiems pacientams didžiausia piperacilino/tazobaktamo paros dozė yra 8 g/1g. Be to, kadangi per 4 hemodializės valandas pašalinama 30 - 50% piperacilino, po kiekvienos dializės reikia vartoti vieną papildomą 2 g/250 mg piperacilino/tazobaktamo dozę.

Pacientams, sergantiems inkstų ar kepenų nepakankamumu, piperacilino ir tazobaktamo kiekio matavimas kraujo serume suteikia papildomų duomenų dozės nustatymui.

2 – 12 metų vaikams, kurių inkstų funkcija normali
Piperacillin/Tazobactam Actavis rekomenduojama gydyti tik tuos vaikus, kuriems yra neutropenija.

Neutropenija
Vaikams, sveriantiems mažiau negu 40 kg, dozė turi būti 90 mg/kg kūno svorio (80 mg piperacilino ir 10 mg tazobaktamo) kas 6 val.vartojant kartu su aminoglikozidu. Didesne negu 4,5 g (4 g piperacilino ir 500 mg tazobaktamo) doze, vartojama kas 6 val., gydyti negalima.

Inkstų nepakankamumu sergantiems 2 - 12 metų vaikams (arba sveriantiems mažiau negu 40 kg)
Vaikams, kurių inkstų funkcija nepakankama, į veną vartojamą dozę reikia nustatyti, atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo sunkumą, taip, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje.

Hemodializuojamiems vaikams, sveriantiems mažiau negu 50 kg, rekomenduojama dozė yra 45 mg (40 mg piperacilino ir 5 mg tazobaktamo)/kg kūno svorio kas 8 val.

Minėtas dozavimo modifikavimas yra tik apytikris. Kiekvieną pacientą būtina atidžiai stebėti, ar neatsiranda toksinio poveikio požymių, ir atitinkamai koreguoti dozę bei vartojimo intervalą.

Jaunesni kaip 2 metų vaikai
Piperacillin/Tazobactam Actavis nerekomenduojama vartoti jaunesniems negu 2 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą nepakanka.

Kepenų funkcijos sutrikimas
Dozę keisti nebūtina.

Gydymo trukmė
Gydymo trukmė priklauso nuo infekcinės ligos sunkumo, klinikinės paciento būklės ir bakteriologinių tyrimų duomenų pokyčio.

Gydant ūminę infekcinę ligą, gydymą Piperacillin/Tazobactam Actavis reika tęsti dar 48 valandas po to, kai išnyksta klinikiniai simptomai arba karščiavimas.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, bet kuriam kitam beta-laktaminiam antibiotikui (pvz., penicilinams, cefalosporinams) arba bet kuriam kitam beta-laktamazės inhibitoriui.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai
Kai kuriems penicilinais, įskaitant piperaciliną/tazobaktamą, gydomiems pacientams pasireiškė sunki, retkarčiais mirtina padidėjusio jautrumo reakcija (anafilaksinė arba anafilaktoidinė, įskaitant šoką). Žmonėms, kurie yra buvę jautrūs keliems alergenams, tokios reakcijos labiau tikėtinos.

Yra pranešimų apie sunkias reakcijas gydymo cefalosprinais metu, pasireiškusias pacientams, kuriems buvo padidėjęs jautrumas penicilinams. Jeigu gydymo piperacilinu/tazobaktamu metu pasireiškia alerginė reakcija, antibiotiko vartojimą būtina nutraukti. Sunkią padidėjusio jautrumo reakciją gali prireikti gydyti adrenalinu ir kitomis skubiosios pagalbos priemones.

Prieš pradedant gydyti piperacilinu/tazobaktamu, reikia kruopščiai išsiaiškinti, ar anksčiau nėra buvę padidėjusio jautrumo reakcijų penicilinams, cefalosporinams ar kitokiems alergenams.

Sunkaus nepraeinančio viduriavimo atveju reikia turėti omenyje antibiotikų sukeliamo gyvybei pavojingo pseudomembraninio kolito galimybę. Pseudomembraninio kolito simptomų gali atsirasti gydymo antibakteriniais preparatais metu arba po jo, todėl tokiais atvejais piperacilino/tazobaktamo vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą.

Atsargumo priemonės
Gydymo, ypač ilgalaikio, metu gali pasireikšti neutropenija ir leukopenija, todėl reikia periodiškai nustatinėti visų kraujo ląstelių kiekį.

Ilgalaikio gydymo metu patariama periodiškai įvertinti organų sistemų, įskaitant inkstus ir kepenis, funkciją.

Kai kuriems beta-laktaminiais antibiotikais gydomiems pacientams buvo kraujavimo apraiškų. Kartais jos buvo susijusios su kraujo krešėjimo tyrimo duomenų (pvz., krešėjimo laiko, trombocitų agregacijos ar protrombino laiko) pokyčiu ir labiau yra tikėtinos pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu. Prasidėjus kraujavimui, antibiotiko vartojimą reikia nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą.

Reikia atsiminti, kad gydymo, ypač ilgalaikio, metu gali atsirasti atsparių mikroorganizmų, kurie gali sukelti superinfekciją. Gali prireikti mikrobiologinio tyrimo, kad būtų galima nustatyti bet kokią svarbią superinfekciją. Ją nustačius, reikia imtis tinkamų priemonių.

Pacientams, kuriems į veną leidžiamos didesnės negu rekomenduojama dozės, gali padidėti nervų ir raumenų jaudrumas ar pasireikšti traukuliai.

Kiekviename Piperacillin/Tazobactam Actavis 2 g / 0,25 g miltelių injekciniam arba infuziniam tirpalui buteliuke yra 4,7 mmol (108 mg) natrio.
Kiekviename Piperacillin/Tazobactam Actavis 4 g / 0,5 g miltelių injekciniam arba infuziniam tirpalui buteliuke yra 9,4 mmol (216 mg) natrio. Į tai reikia atsižvelgti pacientams, kurių dietoje kontroliuojamas natrio kiekis.

Pacientams, kurių organizme yra nedaug kalio arba kurie vartoja vaistinių preparatų, galinčių mažinti kalio kiekį organizme, gali pasireikšti hipokalemija. Jiems patariama periodiškai matuoti elektrolitų kiekį. Galimas nedidelis kepenų funkcijos rodmenų padidėjimas.

Gydymas piperacilinu siejamas su karščiavimo ir išbėrimo padažnėjimu cistine fibroze sergantiems pacientams (žr. ir 4.8 skyrių).

Kol nebus sukaupta daugiau patirties, vaikų, kuriems nėra neutropenijos, piperacilinu/tazobaktamu gydyti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveika su probenecidu
Piperacilino/tazobaktamo vartojant kartu su probenecidu, pailgėja piperacilino ir tazobaktamo pusinės eliminacijos laikas ir sumažėja klirensas inkstuose, tačiau kiekvieno šių preparatų didžiausia koncentracija kraujo plazmoje nekinta.

Sąveika su antibiotikais
Sveikų susugusių žmonių, kurių inkstų funkcija normali, organizme klinikai reikšmingos nepageidaujamos farmakokinetinės sąveikos su tobramicinu ar vankomicinu nepastebėta. Piperacilinu/tazobaktamu gydomų pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, organizme tobramicino ir gentamicino klirensas buvo didesnis. Šie pacientai piperacilinu/tazobaktamu kartu su tobramicinu ir gentamicinu nebuvo gydomi.

Informacijos apie piperacilino/tazobaktamo vartojimą kartu su aminoglikozidais pateikta 6.6 skyriuje.

Sąveikia su antikoaguliantais
Piperacilino/tazobaktamo vartojant kartu su heparinu, geriamaisiais antikoaguliantais ar kitokiais kraujo krešėjimą, įskaitant trombocitų funkciją, veikiančiais medikamentais, reikia dažniau atlikti reikiamus krešėjimo tyrimus ir reguliariai ligonį stebėti.

Sąveika su vekuroniu
Piperacilino vartojant kartu su vekuroniu, ilgėja pastarojo preparato sukeliama nervo ir raumens jungčių blokada. Tikėtina, kad piperacilinas gali ilginti bet kurio nedepoliarizuojamojo poveikio raumenis atpalaiduojančio preparato sukeltą nervo ir raumens jungčių blokadą, kadangi visų jų veikimo būdas yra panašus. Tai reikia turėti omenyje piperacilino/tazobaktamo vartojant prieš operaciją, jos metu ar tuoj pat po jos.

Sąveika su metotreksatu
Piperacilinas gali mažinti metotreksato išsikyrimą, todėl pastaruoju vaistiniu preparatu gydomiems pacientams reikia matuoti metotreksato kiekį kraujo serume.

Sąveika su laboratorinių tyrimų duomenimis
Vartojant piperacilino/tazobaktamo, gliukozės tyrimo šlapime vario redukavimo metodu rezultatai gali būti tariamai teigiami. Minėtą tyrimą patariama atlikti fermentiniu, t. y., gliukozės oksidazės reakcijos, būdu.

Kai kuriems piperacilino/tazobaktamo injekcijomis gydomiems pacientams buvo teigiami Bio-Rad Laboratories Platelia Aspergillus EIA tyrimo duomenys, nors jų organizme Aspergillus infekcijos nebuvo. Nustatyta kryžminė reakcija tarp neaspergilinių polisacharidų ir polifuranozių Bio-Rad Laboratories Platelia Aspergillus EIA tyrimu. Vadinasi, teigiamus piperacilinu/tazobaktamu gydomų pacientų tyrimų duomenis reikia interpretuoti atsargiai ir patvirtinti kitokiu diagnostikos metodu.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Tinkamų ir gerai kontroliuojamų tyrimų, kuriais būtų tirtas sudėtinio piperacilino ir tazobaktamo preparato arba atskirai vartojamo piperacilino ar tazobaktamo poveikis nėščioms moterims, neatlikta. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Piperacilino ir tazobaktamo prasiskverbia per placentą. Nėštumo metu piperacilino/tazobaktamo galima vartoti tik neabejotinai būtinu atveju.

Žindymo laikotarpis
Nedidelis piperacilino kiekis išsiskiria su žindyvės pienu. Tazobaktamo koncentracija žindyvės piene netirta. Poveikis žindomam kūdikiui nežinomas. Žindyvę piperacilinu/tazobaktamu galima gydyti tik neabejotinai būtinu atveju. Žindomam kūdikiui gali prasidėti viduriavimas, atsirasti grybelinė gleivinės infekcija, padidėti jautrumas.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.
Vis dėlto, gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis (žr. 4.8 skyrių), kuris gali veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis išvardytas pagal dažnį, kuris apibūdinamas taip: labai dažni (³ 1/10), dažni (nuo ³ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ³ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ³ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Dažniausios stebėtos nepageidaujamos reakcijos yra viduriavimas, pykinimas, vėmimas ir išbėrimas. Kiekvienos iš jų dažnis yra ³1%, bet £10%.

Didelių dozių beta-laktaminių antibiotikų vartojimas pacientams, ypač tokiems, kurių inkstų funkcija nepakankama, gali sukelti encefalopatiją (sąmonės nepastovumą, mioklonusą ir traukulius).

Cistine fibroze sergančių pacientų gydymas piperacilinu yra susijęs su karščiavimo ir išbėrimo atvejų padažnėjimu.

4.9 Perdozavimas

Simptomai
Piperacilinu/tazobaktamu gydant po to, kai jis pateko į rinką, buvo pranešimų apie perdozavimo atvejus. Dauguma iš pasireiškusių reiškinių, įskaitant pykinimą, vėmimą ir viduriavimą, buvo stebėti ir gydant įprastine rekomenduojama doze. Pacientams, kuriems į veną vartojama didesnė negu rekomenduojama dozė, gali padidėti nervų ir raumenų jaudrumas arba atsirasti konvulsijų (ypač inkstų nepakankamumo atveju).

Intoksikacijos gydymas
Perdozavimo atveju gydymą piperacilinu/tazobaktamu reikia nutraukti.

Specifinio priešnuodžio nėra.
Gydymas turi būti palaikomasis ir simptominis, atsižvelgiant į klinikinę paciento būklę. Kritišku atveju tinka visos būtinos intensyviosios pagalbos priemonės, kaip ir apsinuodijus piperacilinu.

Pernelyg didelę piperacilino arba tazobaktamo koncentraciją kraujo serume galima mažinti hemodialize (detalesnė informacija pateikta 5.2 skyriuje).

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - penicilinų deriniai, įskaitant beta-laktamazių inhibitorius, ATC kodas - J01CR05.

Veikimo būdas
Piperacilinas yra plataus antibakterinio poveikio pusiau sintetinis penicilinas, veikiantis daug gramteigiamų ir gramneigiamų aerobinių ir anaerobinių bakterijų. Šis antibiotikas slopina bakterijų sienelės ir pertvaros sintezę, todėl sukelia baktericidinį poveikį. Tazobaktamas yra triazolilmetilpenicilano rūgšties sulfonas. Jis yra stiprus daugelio beta-laktamazių, ypač gaminamų plazmidėse, kurios paprastai sukelia atsparumą penicilinams ir cefalosporinams, įskaitant trečios kartos cefalosporinus, inhibitorius. Dėl tazobaktamo tampa stipresnis ir platesnis piperacilino/tazobaktamo sudėtyje esančio piperacilino antibakterinis poveikis, todėl jis veikia ir daugelį beta-laktamazes gaminančių bakterijų, kurios paprastai jam ir kitiems beta-laktaminiams antibiotikams yra atsparios. Taigi piperacilino/tazobaktamo deriniui yra būdingos plataus antibakterinio poveikio antibiotiko ir beta-laktamazių inhibitoriaus savybės.

Farmakokinetikos santykis su farmakodinamika
Panašiai kaip ir kitų beta-laktaminių antimikrobinių preparatų atveju, įrodyta, kad laikas, per kurį piperacilino koncentracija kraujo plazmoje tampa didesnė už patogeninius mikroorganizmus veikiančią MSK (%T > MSK), gerai koreliuoja su veiksmingumu.

Atsparumo mechanizmas
Preparato sudėtyje esantis tazobaktamas išplečia piperacilino aktyvumo spektrą, todėl jis apima mikoroganizmus, kurie tikriausiai kitais atvejais, dėl beta-laktamazės gamybos, būtų atsparūs piperacilinui ir kitiems beta-laktaminiams antibiotikams.

Tyrimais in vitro įrodyta, kad tazobaktamo geba indukuoti I tipo beta-laktamazes yra nereikšmingas gramneigiamų bakterijų atžvilgiu.

Tyrimai in vitro parodė sinergetinį piperacilino/tazobaktamo ir aminoglikozidų poveikį Pseudomonas aeruginosa bei kitoms bakterijoms, įskaitant beta-laktamazę gaminančias padermes.

Atskaitos taškai
Minimalios slopinamosios koncentracijos (MSK) reikšmės, kaip atskaitos taškai, kuriais remiantis mikroorganizmai skirstomi į jautrius, vidutinio jautrumo ir atsparius, yra nustatytos pagal 2008 m. EUCAST klinikinės minimalios slopinamosios koncentracijos reikšmes, kaip atskaitos taškus (versija1.2).
Jautrumas buvo tiriamas naudojant pastovią 4 mg/l tazobaktamo koncentraciją.

Apie streptokokų jautrumą išvada padaryta atsižvelgiant į jautrumą penicilinui.
Apie stafilokokų jautrumą išvada padaryta atsižvelgiant į jautrumą oksacilinui.

Jautrumas
Atspariais tapusių mikroorganizmų paplitimas gali skirtis ne tik pagal geografinę platumą, bet ir pagal laiką, todėl reikalinga vietinė informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkią infekcinę ligą. Būtinu atveju, kai įtariama, jog vyraujantis vietinis atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas bent jau kelių rūšių infekcijos atveju yra abejotinas, reikia kreiptis į ekspertą patarimo.

$ rūšys, kurių natūralus jautrumas yra vidutinis
+ rūšys, kurių didelis atsparumo dažnis (daugiau negu 50%) buvo nustatytas vienoje ar daugiau EB sričių, regionų ir (arba) šalių

5.2 Farmakokinetinės savybės

Pasiskirstymas
Didžiausia piperacilino ir tazobaktamo koncentracija kraujo plazmoje atsiranda tuoj pat po injekcijos arba infuzijos į veną. Kartu su tazobaktamu suleisto piperacilino koncentracija kraujo plazmoje būna tokia pati, kaip ir suleidus ekvivalentišką dozę vien piperacilino.

Didinant dozę nuo 250 mg tazobaktamo/2 g piperacilino iki 500 mg tazobaktamo/4 g piperacilino, piperacilino ir tazobaktamo koncentracija kraujo plazmoje didėja labai proporcingai (maždaug 28%).

Prie kraujo plazmos baltymų prisijungia 20 - 30% piperacilino ir tazobaktamo. Jų prisijungimui prie baltymų kiti kartu esantys junginiai įtakos nedaro. Tazobaktamo metabolitų prisijungimas prie baltymų yra nereikšmingas.

Piperacilinas ir tazobaktamas plačiai pasiskirsto organizmo audiniuose ir skysčiuose, įskaitant žarnyno gleivinę, tulžies pūslę, plaučius, tulžį ir kaulus.

Biotransformacija
Piperacilinas metabolizuojamas į mažai veiklų desetil- metabolitą. Tazobaktamas metabolizuojamas į vieną metabolitą, kuris yra mikrobiologiškai neaktyvus.

Eliminacija
Piperacilinas ir tazobaktamas iš organizmo eliminuojami pro inkstus glomerulų filtracijos ir sekrecijos į kanalėlius būdu. Piperacilinas iš organizmo išskiriamas greitai ir nepakintęs. 68% pavartotos dozės išsiskiria su šlapimu. Tazobaktamas ir jo metabolitas daugiausiai išsiskiria pro inkstus. 80% dozės išsiskiria nepakitusio preparato, kita dalis - metabolito pavidalu. Be to, piperacilinas, tazobaktamas ir desetilpiperacilinas sekretuojami į tulžį.

Po vienos ar kartotinių piperacilino/tazobaktamo dozių pavartojimo sveikų savanorių kraujo plazmoje piperacilino ir tazobaktamo pusinės eliminacijos laikas buvo 0,7 – 1,2 val. Dozė ir infuzijos trukmė jam įtakos nedarė. Mažėjant inkstų klirensui, piperacilino ir tazobaktamo pusinės eliminacijos laikas ilgėja.

Piperacilino farmakokinetikai tazobaktamas reikšmingos įtakos nedaro. Manoma, kad piperacilinas lėtina tazobaktamo eliminaciją.

Inkstų funkcijos sutrikimas
Piperaciliną ir tazobaktamą galima pašalinti hemodialize: išfiltruojamas 31% suvartotos piperacilino dozės ir 39% tazobaktamo dozės. Peritoninės dializės metu į dializės skystį patenka 5% suvartotos piperacilino dozės ir 12% suvartotos tazobaktamo dozės. Pacientai, kuriems taikoma nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė, turi vartoti tokią pačią dozę, kaip nedializuojami ligoniai, sergantys sunkiu inkstų nepakankamumu.

Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, kraujo plazmoje piperacilino ir tazobaktamo koncentracija būna ilgesnį laiką. Kepenų ciroze sergančių pacientų organizme piperacilino ir tazobaktamo pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai maždaug 25% ir 18% ilgesnis, negu sveikų asmenų. Vis dėlto pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozavimo keisti nebūtina.

Vaikai ir paaugliai
Piperacilino/tazobaktamo farmakokinetika tirta pilvoertmės bei kitokiomis infekcinėmis ligomis sergančių vaikų ir paauglių organizme. Kiekvienos amžiaus grupės vaikams, panašiai kaip suaugusiems žmonėms, pro inkstus buvo eliminuojama apytikriai 70% suvartotos piperacilino dozės ir apytikriai 80% suvartotos tazobaktamo dozės.

Vidutiniai piperacilino/tazobaktamo farmakokinetikos parametrai įvairių amžiaus grupių vaikų organizme nurodyti žemiau esančioje lentelėje.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio kartotinių dozių toksiškumo ir genotoksiškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Piperacilino/tazobaktamo kancerogeninio poveikio tyrimų neatlikta.

Piperacilino/tazobaktamo poveikio vaisingumui tyrimų su žiurkėmis, kurioms vaistinio preparato buvo injekuojama į pilvaplėvės ertmę, duomenys rodo, kad sumažėjo vados dydis ir padaugėjo vaisių su uždelstu kaulėjimu bei šonkaulių pokyčiais. F1 kartos vaisingumas ir F2 kartos embrionų vystimasis nesutriko. Teratogeninio poveikio tyrimų metu žiurkėms į veną injekuojamas vaistinis preparatas teratogeninio poveikio nesukėlė. Tyrimų su žiurkėmis metu tokios dozės, kurios darė toksinį poveikį vaikingai patelei, veikė vaisiaus vystimąsi. Tyrimų su žiurkių patelėmis, kurioms vaistinio preparato buvo injekuojama į pilvaplėvės ertmę, metu nustatytas vaisiaus ir atsivestų jauniklių vystimosi sutrikimas (sumažėjo vaisiaus svoris, padidėjo atsivestų jauniklių kritimas, padaugėjo atsivestų negyvų jauniklių) ir kartu toksinis poveikis patelėms.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje.

Piperacilinu/tazobaktamu gydant kartu su kitais antibiotikais (pvz., aminoglikozidais), abu vaistinius preparatus reikia leisti atskirai. In vitro piperaciliną/tazobaktamą sumaišius su aminoglikozidu, galimas ženklus pastarojo vaistinio preparato inaktyvinimas.

Švirkšte ar infuziniame buteliuke su kitais vaistiniais preparatais piperacilino/tazobaktamo maišyti negalima, kadangi suderinamumas neįrodytas.

Piperacillin/Tazobactam Actavis reikia infuzuoti atskira nuo kitų vaistinių preparatų infuzine sistema, išskyrus tuos atvejus, kai įrodytas suderinamumas.

Piperacilino/tazobaktamo negalima maišyti su tirpalais, kuriuose yra natrio-vandenilio karbonato, kadangi galimas cheminis nestabilumas.

Ringerio laktato (Hartmano) tirpalas su piperacilinu/tazobaktamu nesuderinamas.

Piperacilino/tazobaktamo negalima dėti į kraujo preparatus ar albumino hidrolizatus.

6.3 Tinkamumo laikas

Nepraimti buteliukai
2 metai.

Ištirpintas (ir praskiestas) preparatas
Ištirpintą ir praskiestą Piperacillin/Tazobactam Actavis tirpalą reikia vartoti nedelsiant.

Mikrobiologiniu požiūriu, paruoštą tirpalą reikia vartoti nedelsiant.

Nesuvartotą tirpalą reikia sunaikinti.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Neatidaryti buteliukai: laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje.
Paruošto tirpalo laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Piperacillin/Tazobactam Actavis 2 g/0,25 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui
30 ml skaidraus stiklo buteliukai, užkimšti pilku bromobutilkaučiuko kamščiu, uždengtu violetiniu nuplėšiamuoju PP/Al dangteliu.
Pakuotės dydis: 1 arba 12 buteliukų.

Piperacillin/Tazobactam Actavis 4 g/0,5 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui
48 ml skaidraus stiklo buteliukai, užkimšti pilku bromobutilkaučiuko kamščiu, uždengtu raudonu nuplėšiamuoju PP/Al dangteliu.
Pakuotės dydis: 1 arba 12 buteliukų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Tirpinimo instrukcija

Tirpalas injekcijai į veną
Kiekvieno Piperacillin/Tazobactam Actavis 2 g/0,25 g buteliuko miltelius reikia tirpinti 10 ml vieno iš šių tirpiklių: Kiekvieno Piperacillin/Tazobactam Actavis 4 g/0,5 g buteliuko miltelius reikia tirpinti 20 ml vieno iš šių tirpiklių:
- sterilus injekcinis vanduo;
- injekcinis natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) tirpalas;
- gliukozės 50 mg/ml (5%) tirpalas injekciniame vandenyje;
- natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) tirpale ištirpintos gliukozės 50 mg/ml (5%) injekcinis tirpalas;
Buteliuką reikia sukioti tol, kol milteliai ištirps. Tirpalą reikia suleisti į veną ne greičiau kaip per 3–5 minutes.

Tirpalas infuzijai į veną
Kiekvieno Piperacillin/Tazobactam Actavis 2 g/0,25 g buteliuko miltelius reikia tirpinti 10 ml vieno iš aukščiau išvardytų tirpiklių. Kiekvieno Piperacillin/Tazobactam Actavis 4 g/0,5 g buteliuko miltelius reikia tirpinti 20 ml vieno iš aukščiau išvardytų tirpiklių.

Paruoštą tirpalą reikia praskiesti vienu iš aukščiau išvardytų tirpiklių arba natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) tirpale ištirpinto dekstrano 60 mg/ml (6%) tirpalu tiek, kad praskiesto tirpalo iš viso būtų 50 ml arba 100 ml. Tirpalą reikia sulašinti į veną reikia ne greičiau kaip per 20 – 30 minučių.

Vieno buteliuko tirpalas tinka vartoti tik vieną kartą. Nesuvartotą tirpalą reikia sunaikinti.

Vaistinį preparatą tirpinti ir skiesti reikia aseptinėmis sąlygomis. Prieš vartojimą paruoštą tirpalą būtina apžiūrėti, ar nėra medžiagos dalelių arba spalvos pokyčių. Galima vartoti tik skaidrų tirpalą, kuriame dalelių nėra.

Nesuvartotą preparatą ir atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų

7. rinkodaros teisės turėtojas
Actavis Group PTC ehf.
Reykjavikurvegi 76-78, 220 Hafnarfjörður
Islandija

8. rinkodaros teisės numeris (-iai)
Piperacillin/Tazobactam Actavis 2 g/0,25 g
N1 – lt/1/09/1824/001
N12 – lt/1/09/1824/002
Piperacillin/Tazobactam Actavis 4 g/0,5 g
N1 – lt/1/09/1824/003
N12 – lt/1/09/1824/004
9. rinkodaros teisės suteikimo / atnaujinimo data
2009-12-23
10. teksto peržiūros data
2009-12-23
Šaltinis:VVKT